Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14
Rerum Moscoviticarum [...] LM-14

Rerum Moscoviticarum [...] LM-14

Autorius: Herberstein Sigismund, 1486 - 1566

Antraštė: Rerum Moscoviticarum Commentarij Sigismundi Liberi Baronis in Herberstain, Neyperg, & Guettenhag: Quibus Russiae ac Metropolis eius Moscouiae descriptio, Chorographicae tabulae, Religionis indicatio, Modus excipiendi & tractandi oratores, Itineraria in Moscouiam duo, & alia quaedam continentur. His nunc primum accedunt, Scriptum recens de Graecorum fide, quos in omnibus Moscorum natio sequitur: et Commentarius de Bellis Moscorum adversus finitimos, Polonos, Lituanos, Suedos, Liuonios, & alios gestis.ad annum usque LXXI, scriptus ab Ioanne Leuuenclatio.

Antraštė lietuvių kalba: Sigizmundo, laisvojo vyro Herberšteine, Neiperge ir Guetenhage, moskovitų įvykių komentarai: kuriuose Rusijos ir jos sostinės Maskvos aprašymas, chorografinės lentelės, religijos įvertinimas, būdas sulaikyti ir paveikti oratorius, du kelionių į Maskvą aprašymai ir kiti dalykai. O prie šių pirmiausia pridėtas nesenas kūrinys apie graikų tikėjimą, kuriuos maskvėnų tauta visur seka: ir komentaras apie maskvėnų karus prieš kaimynus, lenkus, lietuvius, švedus, livoniečius ir kitus iki pat 71 metų, parašytas Ivano Levenklacijaus.

Basileae [Bazelis]: ex officina Oporiniana, 1571; 2°.

Formatas: Folio. (32,5x22 cm.). (12), 227 pp. (18) pp. Rodyklė ir (1) pp. Ksilografija‑leidėjo ženklas antraštiniame puslapyje. 6 viso puslapio ksilografijos‑iliustracijos (tarp jų - „Tauras“ („Aurochs“) ir „Stumbras“). Taip pat 1 pusės puslapio ir 3 dviejų puslapių žemėlapių graviūros: 1) Maskvos planas (Moscovia, qvatenus Moenibus..); 2) Rusijos žemių ir upių žemėlapis... su paveikslėliais iliustruotais kraštais; 3) Rusijos kunigaikštystės žemėlapis (Moscovia Sigismundi liberi...M.D XLIX).

Įrišimas: to laikotarpio įrišimas gerai išsilaikiusiu velenu.

Retas trečiasis leidimas. Pirmasis išleistas 1549 m. Vienoje, 1566 m. Bazelyje taip pat išleistas praplėstas Johaneso Oporinuso leidimas. Siūlomas egzempliorius - pakartotinis jo leidimas, taip pat publikuotas Johaneso Oporinuso. Šis veikalas - ankstyviausias Rusijos, jos istorijos, geografijos, papročių ir kt. aprašymas bei pirmasis veikalas apie Rusijos etnografiją, parašytas tiesiogiai jos elementus stebėjusio liudininko.

Antraštėje minimu pavadinimu „Moscovy“ įvardijama XVI a. Rusijos kunigaikštystė. Sigizmundo Herberšteino Rusijos ir Maskvos žemėlapiai laikomi ankstyviausiais šių teritorijų žemėlapiais, Georgo Brauno ir  Franzo Hogenbergo Maskvos žemėlapis paremtas šiame veikale pateikiamu žemėlapiu, o žemėlapis „Moscovia Sigismundi liberi...“ dažnai naudotas to meto literatūroje, juo buvo paremti daugybė Rusijos žemėlapių. S. Herberšteinas kartais vadinamas „Rusijos atradėju“. Viso puslapio kislografija tikėtina pirmą kartą vaizduoja išnykusius taurus. Taip pat pateikiama ir viso puslapio graviūra, vaizduojanti stumbrą.

„Svarbus S. Herberšteino veikalo aspektas - laukiniams jaučiams taurams suteiktas pavadinimas „aurochs“, taip atskiriant juos nuo stumbrų. S. Herberšteino laikais taurų buvo išlikę Jaktoruvo miške, maždaug 55 kilometrai nuo vakarų‑pietvakarių Varšuvos. Remiantis kitais įrodymais galima spręsti, jog paskutinis tauras šiame miške sumedžiotas 1627 m. S. Herberšteinas teigia, jog taurai buvę juodos spalvos, tą patvirtina ir kiti senieji gyvūną vaizduojantys piešiniai. Konrado Gesnerio tauras (jis gyvūną vadino „thur“), vaizduojamas jo veikale „Gyvūnų istorija“, greičiausiai buvo adaptuota S. Herberšteino tauro versija.“ (Internetinė enciklopedija).

„S. Herberšteinas buvo Austrijos diplomatas, dukart siųstas į Rusiją kaip Austrijos ambasadorius: 1517 m. ir 1526 m. Kadangi buvo kilęs iš Vipavos miesto Slovėnijoje, mokėjo slovėnų kalbą (vieną iš slavų kalbų), kuri pasitarnavo kelionėse į Rusiją, nes ten jis gebėjo bendrauti su paprastais žmonėmis rusų kalba (kita slavų kalba). Jam keliaujant į Rusiją, apie šią šalį kituose regionuose buvo žinoma labai nedaug. Pasakojimų apie Rusiją buvo išleidžiama retai, o kai kurie būdavo itin netikslūs.“ (Vikipedija).

Šaltinis: Brunet III, 108 (listing other editions) - Graesse III, p. 245. - Nordenskiold "Facsimile-Atlas", p. 113 ff.

Pagrindinis informacijos apie „Rerum Moscoviticarum Commentarii“ ir S. Herberšteiną šaltinis anglų kalba - Marshallo Poe veikalai, ypač „Herberstein and Origin of the European Image of Muscovite Government“, kuriame cituojama daugelis kitų to meto veikalų, pavyzdžiui, Giorgio, Fabri ir Campense. 

Siegmundo von Herbersteino veikalo Maskvos įvykių komentarai 1571 m. Bazelyje pakartotas leidimas.

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 388.

Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 388-391.

Parodos: „Advokato J. Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“, 2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. spalio 21 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

Nuotraukos:

2-oji: Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kaimyninių šalių žemėlapis.