Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80
Postilla [...] K-80

Postilla [...] K-80

Autorius: Bretkūnas Jonas, 1536 - 1602

Antraštė: Postilla tatai esti Trumpas ir Prastas Ischguldimas Evangeliu, sakamuiu Baszniczoie Krikschczionischkoie, nug Advento ik Waeliku (& nug Waeliku ik Advento).

Publikuota: Königsberg, Georg Osterberger 1591.

Formatas: 4to. 4 Bll., 431 S., 1 Bl.; 525 S., 1 Bl.

Įrišimas: to meto įrišimas.

Žymiausias Prūsijos kunigaikštystės lietuvių rašytojas, Karaliaučiaus klebonas Jonas Bretkūnas 1589 m. baigė rašyti ir 1591 m. išleido didelį pamokslų rinkinį – „Postilę“. Ją sudaro dvi dalys: pirmokoje pamokslai, sakomi nuo Advento iki šv. Velykų, antrojoje – nuo šv. Velykų iki Advento. Tai didžiausias iš iki tol pasirodžiusių Prūsijos kunigakštystėje lietuviškų leidinių, turintis bemaž 1000 puslapių. „Postilė“ nėra vertimas. Bretkūnas jai panaudojo savo paties sakomus pamokslus ir kai kurių vokiečių autorių kūrinius, tačiau apskritai jo darbas yra pakankamai originalus.

Tai pirmas spausdintas tokio žanro – pamokslų – lietuvių prozos leidinys. Jis turėjo didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos raidai, rašytinio stiliaus formavimuisi. Kadangi „Postilė“ buvo skirta liaudžiai, Bretkūnas ir stengėsi į ją prabilti paprastais liaudiškais žodžiais bei posakiais. „Postilėje“ pirmą karta nuskamba tautinės vertės žadinimo motyvas. Autorius ragina klausyti tokių kunigų, kurie rašo lietuviškas knygas. „Postilėje“ neblogai atsispindi ano meto lietuvių gyvenimas, jų buitis, pagonybės liekanos.

Šaltinis: Jovaišas, Albinas, Jie parašė pirmąsias lietuviškas knygas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009, p. 136-139; Zinkevičius, Zigmas. Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba. Vilnius: „Mokslas“, 1988, p. 63, 66, 67.

Vieno lietuvių raštijos pradininkų Karaliaučiaus klebono Jono Bretkūno (1536–1602) dviejų dalių pamokslų rinkinys Postilė – pirmas tokio žanro leidinys lietuvių kalba. Jis turėjo didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos raidai, rašytinio stiliaus formavimuisi. J. Bretkūnas Postilei panaudojo savo paties sakytus pamokslus ir kai kurių vokiečių autorių kūrinius. Knyga pirmą kartą išleista 1591 m. Karaliaučiuje, Prūsijos kunigaikščio raštininko Jurgio Osterbergerio (~1542–1602) įkurtoje spaustuvėje, kuri veikė apie 1575–1610 metus. Iki 1600 m. spaustuvėje išleista 14 knygų ir smulkių spaudinių lietuvių kalba, parašytų J. Bretkūno, Martyno Mažvydo, Simono Vaišnoro, Baltramiejaus Vilento ir kitų. Antraštiniame lape uždėtas J. Mikšo spaustuvės Tilžėje antspaudas. Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojo, aušrininko, visuomenės veikėjo Jurgio Mikšo (1862–1903) įsteigta spaustuvė veikė 1885–1886 metais. Tai pirmoji lietuvių tautinio sąjūdžio poligrafijos įmonė Mažojoje Lietuvoje.

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 61.

Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 60-63.

Parodos: „Advokato J. Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“, 2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. spalio 21 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.