Režisieriaus Juozo Vaičkaus portretas
Režisieriaus Juozo Vaičkaus portretas
Režisieriaus Juozo Vaičkaus portretas
Režisieriaus Juozo Vaičkaus portretas

Režisieriaus Juozo Vaičkaus portretas

Autorius: Arbitblatas Neemija, 1908 - 1999

Sukūrimo metai: 1930 m.

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 67,5x57 cm.

Signatūra: Arbitblatas. 1930 (paveikslo viršuje kairėje pusėje).

Režisieriaus Juozo Vaičkaus portretas (1930) žymi laikotarpį, kuomet menininkas tapyboje dar naudojo santūrų, niūroką monochromonį koloritą. N. Arbit Blato kūrybą tyrinėjusi Ilona Mažeikienė rašo: „1926-1939 m. gyvendamas Paryžiuje, A. Blatas nenutraukė ryšių su Lietuva. Pas tėvus grįždavo kasmet. Jo pastangomis 1932 m. rudenį Nepriklausomybės aikštėje pradėjo veikti pirmoji privati dailės galerija, kurioje savo kūrinius eksponuodavo tiek vietos, tiek užsienio menininkai. „Todėl nėra stebėtina, kodėl menininkas tapo tuo metu gerai Kaune žinomą, tautinės teatrinės kultūros kūrėjo portretą:„ Didžiausiais ir vertingiausias J. Vaičkaus nuopelnas – drauge su auklėtiniais ir režisieriaus Kastanto Glinskio mokiniais 1920 m. įkurtas Valstybės teatras (Dramos vaidykla) Kaune, kurio istorija tebesitęsia iki šiol. Tokiu būdu jau vien Valstybės teatro sukūrimas leidžia teigti, kad šis žmogus užbaigė vieną Lietuvos tautodailinio teatro (Petras Bielskis) istorijos etapą ir perkėlė tautinį teatrą į profesionalų lygmenį.“ N. Arbit Blato nutapytame portrete atskleidžiamas režisieriaus psichologinis paveikslas. Amžininkai jį prisimena kaip išdidų, visad puošnų kūrėją, išskirtinio talento pedagogą, prikėlusį lietuvišką teatrą. „Neatsitiktinai Stasys Šilingas dar 1940 m. apie J. Vaičkaus nuopelnus Lietuvos kultūrai taip rašė: „Tai buvo didelės dvasios vyras greta Žemkalnio – Vydūno – Tado Daugirdo – Rucevičiaus – Strazdo – atsistojęs ir lydimas daugybės, daugybės tų, jau pamirštų, nežinomų teatro karių, kurie po visą Lietuvą ir visur Rusijoje, Vokietijoje, Amerikoje, kur tik būta lietuvio, sėjo savojo lietuviško meno grūdą“.

Šaltinis: Parodos „Susitikimai“ aprašas. - Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2015.

Teatralizuoti vaidinimai sinagogose ir namuose nuo vaikystės skatino būsimų dailininkų vaizduotę ir natūraliai tapo kai kurių jų kūrybos dalimi. Dailininkas Arbit Balas ypač domėjosi teatru ir scenografija, o jo antroji žmona Regina Resnik buvo Niujorko Metropoliteno operos solistė. Tarpukariu, protarpiais viešėdamas Lietuvoje, dailininkas nutapė apie 40 žymių Lietuvos žmonių, tarp kurių – jo draugo Juozo Vaičkaus, pirmosios lietuvių teatro studijos (1916) įkūrėjo ir Valstybės teatro režisieriaus, portretų (Vilma Gradinskaitė).

Parodos: dr. Jauniaus Gumbio dailės kolekcijos paroda „Susitikimai“, 2015 m. liepos 3 – rugsėjo 6 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas.

Nuotraukoje: Arbit Blato laiškas E. Armoškai.

Publikuota: „Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI amžiai“. Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008. Kat. Nr. III, 74, P. 109; XX a. Lietuvių dailės istorija 1900-1940. II t. Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų akademija Istorijos institutas, 1983.Nr. 75, P. 129; "Kolekcija. Lietuvos kolekcininkų asociacijos žurnalas". Vilnius, Nr. 3, 1996, P. 15.