Žydas darbininkas
Žydas darbininkas

Žydas darbininkas

Autorius: Band Max, 1900 - 1974

Sukūrimo metai: 1933 m.

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 92x65 cm.

Signatūra: Max Band 33 (paveikslo apačioje kairėje pusėje).

Litvakai visada aktyviai domėjosi politika ir noriai dalyvavo politiniame gyvenime. Jidiš posakis byloja: „Du žydai – trys partijos.“ XIX a. pabaigoje sustiprėjo revoliuciniai judėjimai: 1890 m. buvo įsteigta Vilniaus žydų socialdemokratų grupė, o 1897 m. Vilniuje įkurtas Bundas (Visuotinė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos žydų darbininkų sąjunga). Bundistai siekė suderinti marksistinį socializmą su tautinėmis idėjomis ir įtraukti žydus į kylantį Rusijos revoliucinį judėjimą. Česlovas Milošas rašė: „Senąjį žydo, kaip Kristaus priešo, įvaizdį pakeitė naujas: jaunuoliai, vilkintys rusiškus marškinius su aukštomis apykaklėmis, susibūrę aplink svetimą civilizaciją“ (Milosz Cz., Native Realm, London, 1987, p. 93). Revoliucinės idėjos ir nauji politiniai judėjimai išplėtė dailės motyvų lauką ir atnešė permainų nuotaikas. Populiarūs tapo proletariniai siužetai: rūkstantys fabrikų kaminai, išnaudojami darbininkai ar gatvėse elgetaujantys vaikai. Makso Bando kūryboje nuvargę fabrikų darbininkai tapo jo figūrinių kompozicijų prototipais. Dailininkui rūpėjo perteikti ne vaizduojamojo žmogaus išorinius bruožus, o dvasinę būseną, vidinį pasaulį, tad ir nutapytas žydų darbininkas, ant kelių nuleidęs rankas, pasiduoda užvaldžiusiam nuovargiui (Vilma Gradinskaitė).

Publikuota: Paul Fierens. Max Band. Éd. Quatre Chemins.– Paris, 1935, Nr. XVIII.