Šventoji Šeima
Šventoji Šeima

Šventoji Šeima

Autorius: Slendzinskis Vincentas, 1837 - 1909

Sukūrimo metai, vieta: 1888 m., Vilnius.

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 163x119 cm.

Signatūra: La Sainte Vierge de la Ceville / d'après Murillo / Wilna 1888 r. / p. Wincenty Sleńdziński (nugarinėje paveikslo pusėje).

Šventoji Šeima dar vadinama Žemiškąja Trejybe. Marija ir Juozapas abu buvę skaistūs, sukūrę šeimą tam, kad dovanotų pasauliui Išganytoją. Šventoji Šeima kartu iškentusi nemažai vargų, persekiojimų, baimės. Siužete vaizduojamas motinos Marijos ir globėjo Juozapo vedamas vaikelis Jėzus vilki šviesia tunika, sujuosta auksine juosta, rodančia, kad šis kūdikis yra pasaulio valdovas, turintis galią visai kūrinijai. Juozapas vienplaukis, Marijos galvą dengia skraistė; kartais visi su karūnomis. Pirmą vietą šioje šeimoje užimantis Dievas Tėvas apglobia ją ištiestomis rankomis. Kiek žemiau pavaizduotas Šventąją Dvasią simbolizuojantis balandis. 

Šventajai šeimai priskiriami ir siužetai Šv. Ona pati trečioji ir Šventieji giminaičiai. Siužete Šv. Ona pati trečioji Jėzus vaizduojamas su savo motina Švč. Mergele Marija ir močiute šv. Ona. Ona laiko trižiedę šakelę, kuri simbolizuoja Švč. Trejybę arba tris rožinio maldos dalis; kūdikis Jėzus žaismingai siekia žiedo arba rodo į jį. Siužete Šventieji giminaičiai Jėzus vaizduojamas tarp giminaičių, kuriems priklauso ne tik kraujo ryšiais susieti žmonės, bet ir Kristaus tikėjimo sekėjai; siužetas kilęs iš legendos, kad šv. Ona buvusi triskart ištekėjusi ir iš kiekvienos santuokos turėjusi po dukterį Mariją, kurios turėjusios palikuonių. 

Šv. Jūzupas, dailide būdamas, ar namie brūzdė, ar pasisamdęs trobesius Egipto gyventojams dirbo. Motina taipogi Švenčiausia siūdama ir nerdama duoną pelnė. Ir taip dailiai mito. /.../ Tai, žmogau, regėdamas šiokį imk pamokslą: kad tau viskas klosis, nesididžiuok neigi džiaukis, nes veikiai, laimei praslinkus, datirti gali vargų. Jo priešingai: nelaimei užtikus, neįsipilk nei liaukis gerai daryti, nes greitai neklotis praeis, ir vėl ką gero vartosi. [Motiejus Valančius, „Žyvatas Jėzaus Kristaus Viešpaties mūsų“, Raštai 3, p. 331–333]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 30.

V. SLENDZINSKIO kūrinys – meistriška ir kruopšti ispanų baroko tapytojo Bartolomėjaus Estebano Muriljo (1617–1682) paveikslo Sevilijos Švč. Mergelė kopija. B. E. Muriljas buvo vienas garsiausių Ispanijos tapytojų, itin vertintas dėl religinių kompozicijų grožio, subtilaus realizmo ir dvasingumo derinio, meistriškos minkštos tapysenos. Jo religiniai paveikslai, jų kopijos ir grafiniai atvaizdai tapo nepaprastai populiarūs visame katalikiškame pasaulyje, o kai kurios kompozicijos, pvz., Šv. Pranciškus Asyžietis, apglėbęs Nukryžiuotąjį (apie 1668), Šv. Antano Paduviečio vizija (1670), Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija (1670 ir 1678), sulaukė daugybės kartočių visoje Europoje. Jas dažnai galima išvysti ir Lietuvos bažnyčių altoriuose.

Šaltinis:  Meno albumas „Ne vien Dangus“; sudarytoja Dalia Vasiliunienė, tekstų autorės Dalia Vasiliunienė ir Skaidrė Urbonienė. Vilnius, VALIUNAS ELLEX, 2016, P. 72.

Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 31;  Meno albumas „Ne vien Dangus“; sudarytoja Dalia Vasiliunienė, tekstų autorės Dalia Vasiliunienė ir Skaidrė Urbonienė. Vilnius, VALIUNAS ELLEX, 2016, P. 72., Kat. P. 308 Nr. 34.