Šv. Kazimieras
Šv. Kazimieras
Šv. Kazimieras

Šv. Kazimieras

Autorius: Zikaras Juozas, 1881 - 1944

Sukūrimo metai: 1928 m.

Kūrimo technika: bareljefas, gipsas, tonuota.

Matmenys: 39x28 cm.

Signatūra: J. Zikaras.

Šv. Kazimieras – dangiškasis Lietuvos ir lietuvių jaunimo globėjas. Kazimieras (1458–1484) buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio sūnus. Gimė Krokuvoje, iš mažens rengtas būti politiku, gavo puikų išsilavinimą. Buvo pamaldus, išpažino neturtą ir skaistybę. Mirė Gardine, palaidotas Vilniaus Arkikatedroje. Po mirties garsėjo stebuklais. 1602 metais paskelbtas šventuoju. Vaizduojamas su baltažiede lelija ir kryžiumi, simbolizuojančiais jo pamaldumą ir skaistybę.

... Mokytoju šv. Kazimiero buvo Krokuvos kanauninkas didis raštininkas Dlugošas, kurs tą karalaitį išmokęs įvairių liežuvių juoba dar išmokė padoriai elgtis. Šv. jaunikaitis, būdamas nuo kūdikystės mažos sveikatos, to tik dabojo, idant sau uždirbtų dangaus karalystę. O ypatingai glausdamos prie Švenčiausios Motinos, pats parašė lotyniškai ant jos šlovės tris giesmes, kurias diena iš dienos kalbėjo.

Šv. Kazimieras atėjęs į metus jaunikaičio, idant kartais neįpultų į pagundinimus priešingus čystatai, tankiai save tvojo, nevalgė karališkų valgių, su geležies aštriu lenciūgėliu varžė sau strėnas, į veidą motriškųjų nesistebėjo ir saugojos draugystės su jaunuomene. Čėdijo ir gebėjo draugystę su vyrais išmintingais, mokytais ir su kunigais. Vilniaus mieste gyvendamas, vaikščiojo kas dienas į bažnyčias melstis ir taip karštai meldės, jog tarsi nebjautė, kas čia dedas ant žemės. Atradęs bažnyčios duris užrakintas, klaupės prie durų ir meldės. Ne kartą sargai miesto atrado jį prie bažnyčios durų nakties laike kryžiais begulintį.

Pavargėlius, našles ir našlaičius kaip įmanydamas šelpė. Jei kas jam girdint ką nepadorų ištarė, tuojau tokį perspėjo ir nedaleido tauzyti. [Motiejus Valančius, „Žyvatai šventųjų“, Raštai 2, p. 163–165]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 186.

Skulptorius JUOZAS ZIKARAS (1881–1944) XX a. 3-iajame dešimtmetyje nemažai dirbo pagal dvasininkų užsakymus ir yra sukūręs keletą reikšmingų religinės temos darbų. Išganytojo atvaizdą sukūrė savo pamėgtu klasikinio reljefinio portreto principu, europinėje dailėje kartais taikytu ir devociniams šventųjų atvaizdams, – subtiliai modeliuota Kristaus galva pasukta profiliu, palenkta, vainikuota erškėčių vainiku. Judesys, erškėčių vainikas ir ramų nuolankumą spinduliuojanti veido išraiška leidžia suvokti, kad tai nukankinto ir pajuoką kenčiančio Kristaus atvaizdas, savita Ecce Homo kompozicija. Autorinės bareljefo išliejos saugomos Lietuvos muziejuose, jų esama ir bažnyčiose.

Šaltinis: Meno albumas „Ne vien Dangus“; sudarytoja Dalia Vasiliunienė, tekstų autorės Dalia Vasiliunienė ir Skaidrė Urbonienė. Vilnius, VALIUNAS ELLEX, 2016, P. 120.

Parodos: Dailininko J. Mackevičiaus ir skulptoriaus J. Zikaro paveikslų ir skulptūros paroda, 1928 m. spalio mėn., Biržos salė, Kaunas. 

Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 188; Meno albumas „Ne vien Dangus“; sudarytoja Dalia Vasiliunienė, tekstų autorės Dalia Vasiliunienė ir Skaidrė Urbonienė. Vilnius, VALIUNAS ELLEX, 2016, P. 120, Kat. P. 320 Nr. 28.

Nuotraukose: dailininko J. Mackevičiaus ir skulptoriaus J. Zikaro paveikslų ir skulptūros parodos katalogas.