Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31
Principum et Regum Polonorum [...] K-31

Principum et Regum Polonorum [...] K-31

Autorius: Mylius Arnold, 1540 - 1604

Antraštė: Principum et Regum Polonorum Imagines ad Vivum Expressae.

Antraštė lietuvių kalba: Lenkijos kilmingųjų ir karalių paveikslai, tiksliai pavaizduoti.

Coloniae Agrippinae [Kelnas]: typis Godefridi Kempensis, 1594, mense Martio; 2°.

Formatas: Folio. [8], 72, [1] pp. F. Fairfaxo įrašas rašalu priešlapyje (dabar priešlapis nuplyšęs): „Fer. fairfax ex dono reverendis: Patr: To: Mather Archepis:p Eborum May 5o. 1608“. F. Fairfaxo savo ruožtu atiduotas Williamui Ingilbiui (~1603 - 1652 m.) iš Riplio pilies, netoli Harogito Jorkšyro grafystėje. Po F. Fairfaxo įrašu jis paliko savo įrašą: „ex dono ad Gulielmum Ingilby“.

Įrišimas: to laikotarpio įrišimas lanksčiu anglišku velenu.

Įmantri antraštės graviūra architektūriniais motyvais; Johanno Hogenbergo graviūra, vaizduojanti kardinolą Jurgį Radvilą, o priešais - herbą, taip pat 43 Lenkijos karalių nuo Lecho I ojo iki Stepono I ojo portretų graviūros (sunumeruotos nuo 1 iki 43, be karaliaus Zemovito portreto).

Savininkų ženklai: Jorko arkivyskupo (nuo 1606 m.) Tobio Mathew (arba Matthew) (1546 - 1628 m.), perduotas serui Ferdinandui Fairfaxui (1584 - 1648 m.), vėliau įgijusiam antrojo lordo Fairfaxo iš Kamerono titulą. F. Fairfaxo įrašas rašalu priešlapyje (dabar priešlapis nuplyšęs): „Fer. fairfax ex dono reverendis: Patr: To: Mather Archepis:p Eborum May 5o. 1608“. F. Fairfaxo savo ruožtu atiduotas Williamui Ingilby (~1603-1652 m.) iš Riplio pilies netoli Harogito Jorkšyro grafystėje. Po F. Fairfaxo įrašu jis paliko savo įrašą: „ex dono ad Gulielmum Ingilby“. Tiek Ferdinandas Farifaxas, tiek Williamas Inglby buvo Grėjaus namų (advokatų rūmų) nariai: F. Fairfaxas priimtas 1603 m., o W. Inglby – 1611 m.  F. Fairfaxas įšventintas į riterius Teobaldo rūmuose sausio 30 d., 1607–1608 m., keli mėnesiai prieš išleidžiant šią knygą. Jis taip pat buvo prieš Anglijos pilietinį karą gyvavusio parlamento narys (atstovavo Boroubridžui), bei Ilgojo parlamento narys (1640–1648 m. atstovavo Jorkui). 1642–1645 m. buvo parlamento šalininkų vadas, o 1644–1648 m. – Jorko valdytojas. 1648 m. po tėvo mirties tapo antruoju lordu Fairfaxu iš Kamerono. Williamas Inglby, sero Williamo Inglby (mirusio 1579 m.) anūkas ir paveldėtojas, 1642 m. įgijęs baroneto titulą, 1644 m. Marston More kovojo karaliaus pajėgų pusėje, kuriame F. Fairfaxo armija buvo sutriuškinta, o jo jaunesnysis sūnus Charlesas žuvo. Už karo nusikaltimą parlamentas Williamui Inglby paskyrė 718 svarų baudą. Dar du priešlapiai buvo nelygiai išplėšti, nuo vieno jų nuplėšiant įrašą. Ant priekinio viršelio rašalu rašytas užrašas „William Ingilbys Book 1689“ (Williamo Inglby knyga, 1689 m.); knygą paveldėjo seras Thomas Ingilby, 6 asis baronetas, Riplio pilis, parduota „Bonham's“ aukcione kovo 1 d., 1995 m., lot 18. 

Tobis Mathew (1546 - 1628 m.) buvo vienas „svarbiausių savo laikmečio anglikonų dvasininkų“ (Patrick Collinson). Jo veikloje galima įžvelgti tiek geriausias, tiek blogiausias ankstyvosios Anglijos bažnyčios puses. Jis buvo itin ambicingas žmogus, aukštų postų (1595 m. tapo Daramo vyskupu, 1606 m. - Jorko arkivyskupu) siekęs duodamas nemenkus kyšius savo globėjams dvarininkams, tarp jų ir 100 svarų kyšį lordui Burghley. Tačiau jis buvo ir puikiai išsilavinęs teologas bei sąžiningas pastorius, o jo neišleistame dienoraštyje (Jorko vienuolyno biblioteka, Add. MS 18) pateikiami beveik du tūkstančiai pamokslų, pasakytų per keturiasdešimties metų laikotarpį. Tobio Mathew bibliotekoje atsiskleidžia abi jo charakterio pusės. Jo biblioteka buvo viena didžiausių privačių Anglijos bibliotekų (joje laikyta apie 3000 tomų), kurioje buvo „ne tik įvairiausias teologijos šakas apimančių veikalų, nuo biblinių tekstų iki prieštaringai vertinamų to meto knygų, bet ir istorinių, klasikinių kalbų, teisinių, geografinių, matematinių, medicininių ir mokslinių tekstų“ (David Pearson). Jo biblioteka išliko (ji buvo viena iš labai nedaugelio iki šiol išlikusių privačių bibliotekų) ir tapo pagrindu Jorko vienuolyno bibliotekai. Tačiau T. Mathew knygas pirko ne tik tam, kad praplėstų savo biblioteką, bet ir tam, kad galėtų dovanoti draugams ir globėjams, galintiems padėti siekti aukštų postų. Tokie kaip šis portretų albumai (renesanso laikų „ant kavos stalelio“ laikomos knygos) buvo itin tinkami dovanoti ir galima spėti, kad T. Mathew juos labai mėgo. Panašus portretų albumas, Paolo Giovio „Elogia Virorum Uteris Illustrium“ (Bazelis, 1577 m.), kurį T. Mathew 1588 m. naujųjų metų proga padovanojo savo vyskupijos kancleriui Christopheriui Chaytorui, dabar laikomas Darame, dekano ir kapitulos bibliotekoje. Yra išlikęs ir laiškas, kuriuo T. Mathew 1595 m. naujųjų metų proga įteikia knygą vyskupui Matthew Huttonui: „booke of Figures ... fitt for your eies to passe aware the time“ („portretų knyga <...> pamaloninti jūsų akims ir praleisti laiką“).

Šaltinis: Pearson (David), "The Libraries of English Bishops, 1600-40", in The Library, September 1992, pp. 247-48.

Vokiečių spaustuvininko ir leidėjo Arnoldo Myliaus (~1540–1604) veikale Tiksliai pavaizduoti Lenkijos kunigaikščių ir karalių portretai pateikiami Lenkijos valdovų nuo 550 iki 1586 metų grafiniai portretai ir trumpos jų biografijos. Knygoje yra ir XIV –XVI amžių Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Aleksandro, Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto, Henriko Valua, Stepono Batoro atvaizdai. Knyga dedikuota kardinolui, Krokuvos vyskupui Jurgiui Radvilai (1556–1600).

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 430.

Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 430-435.

Nuotraukos:

2-oji: Vyskupo Jurgio Radvilos portretas ir herbas.

3-ioji: Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1381, 1382–1392) ir Lenkijos karalius (1386–1434) Jogaila.

4-oji: Lietuvos didysis kunigaikštis (1440–1492) ir Lenkijos karalius (1447–1492) Kazimieras Jogailaitis.

5-oji: Lietuvos didysis kunigaikštis (1492–1506) ir Lenkijos karalius (1501–1506) Aleksandras.

6-oji: Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1506–1548) Žygimantas Senasis.

7-oji: Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572) ir Lenkijos karalius (1548–1572) Žygimantas Augustas.

8-oji: Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1573–1574) Henrikas Valua.

9-oji: Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586) Steponas Batoras.