Sacramentalia. [...] LM-11
Sacramentalia. [...] LM-11
Sacramentalia. [...] LM-11
Sacramentalia. [...] LM-11
Sacramentalia. [...] LM-11
Sacramentalia. [...] LM-11

Sacramentalia. [...] LM-11

Autorius: Netter Thomas, 1375 - 1430

Antraštė: Sacramentalia. F. Thome̜ VValden Theologie̜ & Carmelitani Sodalitii professoris celeberrimi: sextum videlicet volumen doctrinalis antiquitatum fidei ecclesie̜ catholice̜ contra VVitcleuistas & eorum asseclas Lutheranos, aliosque hæreticos.

Antraštė lietuvių kalba: Sakramentai. F. Tomo Valdo, teologijos ir garsiausio karmelitų brolijos profesoriaus: turbūt šešta knyga katalikų bažnyčios senųjų laikų doktrininio tikėjimo prieš vitklevistus ir jų sekėjus liuteronus ir kitus eretikus.

Publikuota: [Paryžiuje]: Jodocus Badius Ascensius, skirta François Regnault, 1523 m.

Formatas: 337 x 222 mm. (13 1/4 x 8 3/4 coliai). 8 viso puslapio iliustracijos, 344 lapai.

Įrišimas: Pirmasis leidimas. Plona to meto kiaulės oda, padengta sudėtingais aklaisiais įspaudais. Abu viršeliai turi po keturis plačius rėmus, kuriuose – įvairūs gėlių bei kitokie botaniniai įspaudai, supantys centrinę plokštelę, kurioje pavaizduotos dvi vertikalios granatų eilės. Iškilūs ryšiai nugarėlėje, ant nugarėlės senoviniu rašalu užrašytas pavadinimas bei popierinė juostelė, originalios agrafos. Dekoruoti inicialai, antraštinis lapas užrašytas raudonu ir juodu rašalu, įrėmintas žaviu medžio raižinio kraštu, kuriame – grotesko elementai bei lauro lapų vainiką dėvintis vienuolis prie darbo stalo ir Regnault dramblio atvaizdas. 

Antraštiniame lape matyti senas Howard Osgood įrašas bei apvalus reljefinis Ročesterio teologijos seminarijos antspaudas (ketvirtasis nugarėlės skirsnis šiurkštus toje vietoje, kurioje buvo ištrintas bibliotekos įrašo numeris).

Kiaulės oda šiek tiek nešvari ir nutrinta (taip pat susidėvėjusi viename kampe bei trijose vietose nusidėvėjusi nedideliame plote), tačiau tai yra nepaprastai patrauklus to meto egzempliorius. Aklieji įspaudai įrišime labai aiškūs, metalinės detalės išsilaikiusios puikiai, o tekstas – itin vientisas, dailus ir švarus. 

Šis ypatingai dailia kiaulės oda įrištas egzempliorius yra retas ir svarbus ankstyvojo periodo didelio formato anglų teologinis dokumentas, tiesiogiai susijęs su John Wycliffe. Šią katalikiškų ritualų bei praktikų studiją XV a. parašė anglų karmelitas, prieštaraudamas Oksfordo teologo ir bažnyčios reformuotojo Wycliffe (apie 1324 m.–1384 m.) naujovėms. Šiandien šis darbas labiausiai traukia suteikiamomis žiniomis apie Wycliffe sekėjų, lolardų, įsitikinimus. Darbe apžvelgiamos temos apima maldą, įvairias Mišių fazes, krikštą, ordinaciją, atgailą, šventųjų kanonizavimą, stebuklus, piligrimystę bei relikvijų, kryžiaus ir šventųjų paveikslų garbinimą. Lolardai metė iššūkį katalikiškosioms praktikoms visose šiose srityse, keldami klausimą, ar iš tiesų piligrimystė, žvakių deginimas, maldos šventiesiems bei relikvijų garbinimas teikia naudos sielai. Radikaliausioji jų dogma, kurią Netter griežtai pasmerkė kaip ereziją ir šventvagystę, buvo įsitikinimas, kad sakramentus teikiantys dvasininkai nėra būtini tarpininkai tarp Dievo ir jo garbintojų. Thomas Netter (apie 1375 m.–1430 m., taip pat žinomas kaip Thomas Walden, kadangi gimė Safron Voldene) gerai išmanė lolardų doktriną bei praktikas: būdamas studentas Oksforde, jis ir bičiuliavosi, ir ginčijosi su lolardais. Vėliau, suintensyvėjus persekiojimui, Netteris ėjo vyriausiojo Anglijos inkvizitoriaus pareigas ir tardė tokius lolardų lyderius, kaip William Tailor ir seras John Oldcastle (mirties bausmė įvykdyta 1417 m.). Netter tapo Henriko V (legenda byloja, jog šis mirė dvasininko glėbyje) bei Karmelitų ordino arkivyskupo nuodėmklausiu. 1419 m. išsiųstas pasiuntiniu į Lenkiją ir Lietuvą, taip siekiant sutelkti pajėgas išnaikinti husitų ereziją. Vėliau jis prisijungė prie jaunojo Henriko VI Ruanėje, ten ir mirė. Paskutiniuosius gyvenimo metus eruditas Netter paskyrė savo magnum opus, „Doctrinale Antiquitatum Fidei Catholicae Ecclesiae“, susidedančiam iš trijų knygų, kurios sudarė šešis tomus (pirmąją knygą sudarė keturios dalys). Čia aptariamas darbas yra trečioji šio rinkinio knyga. Ištisą amžių ji praleido užmarštyje, tačiau netrukus po to, kai 1517 m. Liuteris savo 95 tezėmis metė iššūkį pontifikatui – šis protestas atkartojo nemažai lolardų idėjų – Badius Ascensius pirmą kartą atspausdino Netter darbą. Antrąją knygą jis išleido 1521 m., trečiąją – 1523 m., o pirmąją – 1532 m. Anot Renouard, Badius, „panašu, nesistengė iš trijų tomų sudaryti vientiso leidimo, kadangi antrasis tomas atspausdintas gotikiniu šriftu, o pirmasis ir trečiasis – Romos kapitaliniu šriftu“. Leidėjas netgi suteikė čia aptariamam tomui naują paantraštę, atspindinčią jo paties laikus, t. y. „prieš viklifitus ir jų sekėjus, liuteronus“. Visos „Doctrinale“ dalys yra labai retos – atrasti tokį puikų to meto egzempliorių, kaip šis, yra faktiškai neįmanoma. (ST11088).

Šaltinis: Renouard III, 388; Adams N-195; Lowndes IV, 2807; Graesse VI, 2,142.