Šv. Jonas Nepomukas
 Šv. Jonas Nepomukas
 Šv. Jonas Nepomukas

Šv. Jonas Nepomukas

Autorius: N / A

Sukūrimo metai: XVIII a. pab. - XIX a. pr.

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 123x87 cm.

Šv. Jonas Nepomukas – šventasis čekų kankinys kunigas (apie 1340–1393), kilęs iš mažo Nepomuko miestelio Bohemijoje. Jis buvo Prahos Šv. Vito katedros kanauninkas, arkivyskupijos generalinis vikaras, karaliaus Vaclovo IV žmonos nuodėmklausys, nustumtas nuo Prahos Karolio tilto į upę už tai, kad atsisakęs karaliui išduoti karalienės išpažinties paslaptį.

Šventasis vaizduojamas kunigo rūbais, su biretu, dešinėje rankoje laikantis kryžių, kairėje – kankinystę simbolizuojančią palmės šakelę. Aplink galvą esantis penkių žvaigždžių nimbas primena legendą, jog ant vandens toje vietoje, kur Jonas Nepomukas nuskendęs, pasirodžiusios penkios žvaigždės.

Karaliui mosterėjus, sugrobė žalnieriai šv. Joną ir įstūmė į kalinį. Nakčiai užstojus, nuvedė ant tilto ir nustūmė į upę Moldavą. Bestumdami galvą ir petį šventojo dideliai sudaužė. Taip šv. Jonas mučelninkas nuskendo. /.../

Ryto metą susirinko pralotai, kanauninkai, kunigai, zokaninkai ir daugybė žmonių. Nuėjo į paupį, ištraukė šventą kūną ir nunešė su iškilme į bažnyčią. Atlikę priderančiai maldas, norėjo ypatingoj vietoj palaidoti, bet karaliui nedaleidus buvo palaidotas slapta nežinomoj vietoj. Žmonės vienok pajuto, kame yra palaidotas, ir tankiai tą vietą lankė.

Karaliui Vaclovui ir jo moteriai mirus, šventą kūną kunigai perkėlė į puikų grabą, katedros bažnyčioj padirbtą, ant kurio šiaip parašė: „Čia guli garsus Jonas iš Nepomuko, kanauninkas Prahos bažnyčios, spaviedninkas karalienės Jonkės, kurs už tai, jogei nenorėjo pasakyti daiktų, girdėtų per spaviednę, karaliui Vaclovui liepiant, daugel ko iškentėjęs, paliko nuskandintu upėj Moldavoj 1383 metuose“. [Motiejus Valančius, „Žyvatai šventųjų“, Raštai 2, 2006, p. 133–139]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 202.

Dailininkas P. Smuglevičius sceną perkėlė į jam artimesnius laikus – veikėjus apvilko barokiniais drabužiais. Kūrinio užsakovas buvo Vilniaus vyskupas Jonas Nepomukas Kosakovskis (1755–1808), rūpinęsis Senosios vyskupų koplyčios atnaujinimu ir pakabinęs ten naująjį savo šventojo globėjo paveikslą. Kūrinyje vaizduojama šv. Jono Nepomuko ir Bohemijos valdovo Vaclovo IV akistata. Valdingas karaliaus gestas išreiškia reikalavimą išduoti išpažinties paslaptį, o rami šventojo laikysena– jo tvirtybę nepasiduoti katalikų dvasininko pareigai prieštaraujančiam reikalavimui. Kompozicijos viršuje plevena angelai, jau paruošę šventojo nimbą ir kankinio palmės šakelę. Pranciškaus Smuglevičiaus 1802 m. Vilniaus katedrai nutapytam paveikslui Šv. Jonas Nepomukas įamžinti yra išlikęs atspaudas. 

Litografija: Antonis OLEŠČINSKIS / Šardonų spaustuvė / Šv. Jonas Nepomukas prieš karalių Vaclovą / Apie 1850 / Pgl. Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslą / Vilniaus katedroje / Jonas Kazimieras Vilčinskis / „Vilniaus albumas“, IV serijos II sąsiuvinis.

Šaltinis: Meno albumas „Ne vien Dangus“; sudarytoja Dalia Vasiliunienė, tekstų autorės Dalia Vasiliunienė ir Skaidrė Urbonienė. Vilnius, VALIUNAS ELLEX, 2016, P. 146.

Parodos: Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcijos kūrinių paroda „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 203.