Oratio in praestita obedientia Solei Sanctissimo. [...]K-43
Oratio in praestita obedientia Solei Sanctissimo. [...]K-43
Oratio in praestita obedientia Solei Sanctissimo. [...]K-43

Oratio in praestita obedientia Solei Sanctissimo. [...]K-43

Autorius: Ciolek Erazm , 1474 - 1522

Antraštė: Oratio in praestita obedientia Solei Sanctissimo. Domino nostro Iulio. II. Pape. Nomine serenissimi principis Alexandri Regis Poloniae & magni Ducis Lithuaniae...(etc.) habita Romae in Consistorio publico per Reverendum patrem Herasmum Vitellium Episcopum Plocensem. die lunae mensis Marcii. Anno Salutis M.D.V.

Antraštė lietuvių kalba: Kalba, reiškiant paklusnumą šventajam tėvui mūsų popiežiui Julijui II, šviesiojo valdovo Aleksandro, Lenkijos karaliaus ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio... (ir kt.) vardu pasakyta Romoje viešoje taryboje per garbųjį tėvą Erazmą Vitelijų, Plocko vyskupą, pirmadienį kovo mėnesio, 1505 Viešpaties metais.

Publikuota: [Romoje], Eucharius Silber arba Johann Besicken, 1505 m.

Įrišimas: su medyje išraižytu inicialu. [4] ll. XX a., pusiau žalia veršiuko oda, marmuro rašto kieti viršeliai.

Labai reta, originali Erazm Ciolek (Erasmus Vitellius: 1474–1522 m.), Plocko vyskupo, Krokuvos kanauninko, pasižymėjusio lenkų humanisto ir diplomato, oracija.

Ciolek, taip pat vadintas Vitellius, buvo Stanislawo ir Agnieszkos, Krokuvos biurgerių ir vyno parduotuvės savininkų, sūnus. Nuo 1485 m. Ciolek studijavo Krokuvos universitete, kur 1487 m. įgijo bakalauro, o 1491 m.  – magistro laipsnį. 1491–1493 m. jis dėstė Krokuvos universitete. Nuo 1495 m. dirbo Aleksandro, didžiojo Lietuvos kunigaikščio, kanceliarijoje Vilniuje, kur dėl savo sugebėjimų ir uolumo įgijo kunigaikščio pasitikėjimą.

1499 m. jis buvo paskirtas Vilniaus kanauninku, vėliau – dekanu ir prepozitu. Po to, kai 1502 m. balandžio 14 d. oficialiai įgijo dvarininko statusą, Ciolek buvo paskirtas Krokuvos katedros kapitulu. Aleksandras, kuris 1501 m. tapo Lenkijos karaliumi, 1503 m. lapkričio 29 d. paskyrė jį Plocko vyskupu.

1501 m. Ciolek pirmą kartą kaip oficiali pasiuntinybė keliavo Romą. Antrą kartą jis ten vyko 1505 m. Šios kelionės atskleidė jo diplomatinius ir retorinius sugebėjimus, kurie pasireiškė šioje oracijoje, skirtoje popiežiui Julijui II. Ji buvo pasakyta Lenkijos karaliaus Aleksandro, prašiusio popiežiaus pagalbos, vardu. Popiežiaus Julijaus II, kuris Aleksandrui suteikė taip reikiamą finansinę pagalbą, tolerantiškumas leido Lenkijos karaliui bent dalinai suvaržyti Kryžiuočių ordino aroganciją Prūsijos provincijose. („Encyclopaedia Britannica“).

1518 m. Aleksandro įpėdinis, karalius Zigmantas I, Ciolek išsiuntė į svarbią misiją Vokietijos suvažiavime, Augsburge, o tada į Romą. Rugpjūčio 20 d. Augsburge jis pasakė prakalbą, kuria parėmė žygį prieš tiurkus. Prakalba buvo palankiai priimta ir Jakob Spiegel ją paskelbė su dedikacija Erazmui. Iš Ausburgo Ciolek išvyko į Romą, kur, kaip Žygimanto Senojo atstovas, pragyveno beveik du metus. Jis mirė Romoje ir buvo palaidotas Švč. Marijos žmonių bazilikoje.

Be to, kad pats buvo labai išsilavinęs, Ciolek taip pat globojo mokslininkus, menininkus ir rašytojus. Jis taip pat sukaupė įspūdingą biblioteką, kuri itin vertinama dėl joje esančių puoštų rankraščių, ir užima jo vyskupiją Plocke bei namus Krokuvoje. Dalis Colek bibliotekos, kaip ir žymieji puošti rankraščiai, yra išsaugoti kapitulos bibliotekoje, Plocke.

Šaltinis: „Contemporaries of Erasmus I“, 304–305 psl.; MS, STC, 185 psl; „Poland's case for independence, being a series of essays illustrating the continuance of her national life“ (Niujorkas, 1916 m.), 185 psl.; ne Adams; Czapnik, „Rare Polonica in The New York Public Library“ (2001 m.).

Erazmas Vitelijus (1474–1522), dar žinomas Erazmo Cioleko vardu, nuo 1494 m. buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, vėliau – Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo sekretorius, pasiuntinys. Su diplomatinėmis misijomis vyko į Romą ir Augsburgą. Romoje popiežių Aleksandro VI , Julijaus II , Leono X, Augsburge Šventosios Romos imperatoriaus Maksimiliano I akivaizdoje pasakė keturias diplomatines kalbas (1501, 1505, 1518, 1518). Tai pirmosios su Lietuva susijusios ir užsienyje lotynų kalba paskelbtos proginės kalbos. Jose Erazmas Vitelijus neigė paskleistus gandus apie Lietuvą kaip barbarų kraštą, kėlė veiksmingo pasipriešinimo turkų agresijai, Lietuvos santykių su Vokiečių ordinu ir kitus klausimus. Plocko vyskupo Erazmo Vitelijaus kalba, pasakyta paklusnumo popiežiui Julijui II pareiškimo proga šviesiausiojo valdovo, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro vardu viešame susirinkime Romoje 1505 m. kovo mėnesio pirmadienį, – viena iš šių kalbų.

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 37.

Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 36-37.

Parodos: „Advokato J. Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“, 2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. spalio 21 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.