De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140
De rebus a Carolo Gustavo […] K-140

De rebus a Carolo Gustavo […] K-140

Autorius: Von Pufendorf Samuel , 1632 - 1694

Antraštė: De rebus a Carolo Gustavo Svecias rege gestis commetariorum libri septem.

Antraštė lietuvių kalba: Septynios komentarų knygos apie darbus, atliktus Švedijos karaliaus Karolio Gustavo.

Norimbergae [Niurnbergas]: sumptibus Christophori Riegelii, literis Knorzianis, 1696; 2°.

Įrišimas:  to meto įrišimas, velenas.

Vokiečių istoriko, teisininko, Švedijos karaliaus Karolio XI diplomato ir istoriografo Samuelio Pufendorfo (1632–1694) veikalas Septynios komentarų knygos apie Švedijos karaliaus Karolio Gustavo žygius – 1655–1660 m. karo tarp Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos istorijos šaltinis. Čia komentuojama 1655 m. spalio 20 d. Kėdainiuose sudaryta sutartis tarp Lietuvos didikų, vadovaujamų LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos (1612–1655), ir Švedijos karaliaus vietininko Magnuso Gabrielio De la Gardie (1622–1686). Taip pat pateikiamas tekstas 1660 m. gegužės 3 d. Olyvos taikos sutarties tarp Abiejų Tautų Respublikos bei Švedijos, kuria užbaigtas karas. Knyga iliustruota istoriniais miestų vaizdais, planais, mūšių scenomis, pateikiamas Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis su vaivadijų herbais. Daugelio graviūrų autorius – švedų karo inžinierius, dailininkas ir kartografas Erikas Dahlberghas (1625–1703).

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 510.

Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 510-525.

Nuotraukos:

2-oji: Samuelio Pufendorfo portretas ir jo knygos frontispisas.

3-ioji: Sandomiero mūšis 1656 metų kovo 24 dieną. Piešė Erikas Dahlberghas. XVII a. II pusė. Tebesitęsiant 1655–1660 m. karui, 1656 m. pavasarį vyko mūšiai prie Sandomiero, prie Sano ir Vyslos santakos. Kovo 24 d. Lenkijos kariuomenė apsupo Švedijos karalių Karolį X Gustavą. Švedai apsupimą pralaužė ir pradėjo trauktis. Lenkijos kariuomenei išvaduoti Sandomierą padėjo LDK didžiojo etmono Povilo Jono Sapiegos (1609–1665) vadovaujami Lietuvos pulkai.

4-oji: Sandomiero mūšis 1656 metų kovo 25 dieną. Piešė Erikas Dahlberghas. XVII a. II pusė. 1656 m. kovo 25 d. įvyko antrasis mūšis netoli Sandomiero. Susikovė Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo, Lenkijos kariuomenės ir Povilo Jono Sapiegos vadovaujami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pulkai. Mūšį laimėjo švedų kariuomenė.

5-oji: Lietuvos Brastos apsiaustis 1657 metų gegužės 11 dieną. Piešė Erikas Dahlberghas. XVII a. II pusė. Lietuvos Brasta (dabar Brestas, Baltarusija) – vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, priklausė Trakų vaivadijai. 1657 m. gegužės 11 d. švedai, jų sąjungininkai transilvaniečiai ir Ukrainos kazokai apsiautė Brastos tvirtovę. Etmonų Povilo Jono Sapiegos ir Stanislovo Potockio (1589–1667) vadovaujami pulkai pasitraukė, palikę joje 2000 karių įgulą. Po kelių dienų įgula pasidavė švedams. Šie miestą apiplėšė ir sudegino.

6-oji: Magnusas Gabrielis De la Gardie. Piešė Davidas Klöckeris Ehrenstrahlis, raižė Pieteris van Schuppenas. 1669. Magnusas Gabrielis De la Gardie per 1655–1660 m. karą buvo švedų kariuomenės Livonijoje ir Lietuvoje vadas ir šių kraštų vietininkas.

7-oji: Mintaujos ir Duobelės 1659 metų fortifikacijos planai. Mintauja (dabar Jelgava, Latvija) ir Duobelė – Abiejų Tautų Respublikos vasalės Kuršo kunigaikštystės miestai su mūrinėmis pilimis.

8-oji: Dunaburgo miesto ir tvirtovės 1655 metų planas. Raižė Willemas Swidde. XVII a. II pusė. Dunaburgas (dabar Daugpilis, Latvija) – vienas didžiausių Uždauguvio kunigaikštystės Latgalos žemės miestų. Buvo svarbus strateginis miestas su stipria mūrine pilimi, kurią 1582 m. baigė statyti Lenkijos ir Lietuvos valdovas Steponas Batoras.

9-oji: Karaliaučiaus miesto fortifikacijos planas. Karaliaučius – didžiausias Rytų Prūsijos miestas. Vokiečių kalba vadintas Kenigsbergu (Königsberg). XVI amžiuje įsivyravo lotyniškas miesto pavadinimas Regiomontum. Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuviškoje raštijoje nuo XVI amžiaus vartojamas vietovardis Karaliaučius. 1525–1701 m. Karaliaučius buvo Prūsijos kunigaikščio rezidencija, iki 1660 m. – Prūsijos kunigaikštystės sostinė. 1656 m. sausio 17 d. Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas su Švedijos karaliumi Karoliu X Gustavu sudarė sutartį, pagal kurią Frydrichas Vilhelmas nutraukė visus ryšius su Lietuva ir Lenkija ir pripažino save Švedijos vasalu.

10-oji: Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Parengė Erikas Dahlberghas, raižė Louis Cordier. XVII a. 7 deš. Žemėlapis parengtas 1655–1660 m. karo metu. Kartuše – jungtinis Abiejų Tautų Respublikos herbas, jo dešinėje – batalinė scena. Žemėlapis puoštas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Žemaitijos, Trakų vaivadijos, Lenkijos Karalystės ir jos vaivadijų herbais.