Cassandern

Pasak istorinių šaltinių, Kasandras į Aleksandro Didžiojo rūmus Babilone pirmą kartą atvyko 323 m. pr. Kr., greičiausiai atsiųstas savo tėvo Antipatro, kad padėtų išlaikyti jam valdyti paskirtą Makedoniją (nors Antipatrams priešiškas amžininkas vėliau tikino, jo Kasandras į rūmus vyko norėdamas nunuodyti karalių).

Kad ir kaip buvo iš tiesų, Kasandras iš diadochų išsiskyrė priešišku požiūriu į Aleksandro atminimą. Kasandrui ir kitiems diadochams kaunantis dėl valdžios, jo nurodymu buvo nužudytas Aleksandras IV, Roksana ir neteisėtu Aleksandro Didžiojo sūnumi laikytas Heraklis, be to, sulaužyta priesaika išsaugoti Olimpijos gyvybę. Kasandro sprendimas atstatyti Aleksandro Didžiojo valdymo laikotarpiu sugriautus Tėbus laikytas mirusio valdovo įžeidimu. Vėliau netgi sakyta, kad pamačius Aleksandro Didžiojo skulptūrą jam pasidarydavę bloga. Kasandras laikytas ambicingu ir neskrupulingu,  šaltai elgėsi netgi su savo šeimos nariais. 

Prieš savo mirtį 319 m. pr. Kr. Antipatras Makedonijos valdžią perdavė ne Kasandrui, o Poliperchonui - galbūt nenorėdamas gąsdinti kitų diadochų (mat toks veiksmas atskleistų ambicijas pradėti dinastiją), o galbūt ir dėl Kasandro siekių. Kasandras tėvo sprendimui nepakluso ir iškart nuvyko prašyti Antigono, Ptolemėjaus ir Lisimacho paramos. Kovodamas su Poliperchonu, Kasandras sunaikino jo laivyną. Atėnus valdyti jis paskyrė Demetrijui iš Falerono, o 317 m. pr. Kr. pasiskelbė regentu. Vėliau tais metais, kai Olimpija sėkmingai pasipriešino Filipui III, Kasandras surengė jos apgultį Pidnoje. Po dviejų metų užėmus miestą Olimpija buvo nužudyta, o Aleksandras IV ir Roksana Kasandro nurodymu sulaikyti Amfipolyje. Kasandras vedė Aleksandro įseserę Tesalonikę ir tapo Argeadų dinastijos nariu, o 310 m. pr. Kr. (arba metais vėliau) įsakė nužudyti Aleksandrą IV ir Roksaną. 309 m. pr. Kr. Poliperchonas ėmė tvirtinti, kad tikrasis Makedonijos sosto paveldėtojas yra Heraklis, tad Kasandras davė jam kyšį ir liepė berniuką nužudyti. Berniukui mirus, Kasandras įtvirtino valdžią Graikijoje bei Makedonijoje ir 305 m. pr. Kr. pasiskelbė karaliumi. Po 301 m. pr. Kr. įvykusio Ipso mūšio, kuriame žuvo Antigonas, Kasandras tapo vieninteliu Makedonijos valdovu, tačiau tuo džiaugėsi neilgai, nes 297 m. pr. Kr. mirė susirgęs vandenlige.

Kasandro dinastija po jo mirties ilgai neišsilaikė: sūnus Filipas mirė sava mirtimi, o kiti du sūnūs Aleksandras ir Antipatras kartu su motina įsivėlė į nesibaigiančias dinastijos kovas dėl valdžios. Kai brolis antruoju karaliumi buvusį Aleksandrą išstūmė iš valdžios, Demetrijus I sutiko jam padėti – pašalino Antipatrą II, nužudė Aleksandrą V ir įkūrė Antigonidų dinastiją. Išlikę Antipatridų atstovai, pavyzdžiui, Antipatras Etesijas, valdžios atgauti nesugebėjo. 

Tačiau išliko naujas Termės miestui Kasandro duotas pavadinimas. Miestą imta vadinti jo žmonos vardu - Tesalonikė. Kasandras taip pat įkūrė Kasandrijos miestą sugriautoje Potidėjoje. 

Šaltinis.: Cassander. – Wikipedia, the free encyclopedia.