Lucien Przepiorski

Lucjenas Pšepiurskis (1830/1831–1911) gimė Vilniuje, minima, kad jo motina taip pat buvo dailininkė. 1855 m. L. Pšepiurskis trumpai gyveno Varšuvoje, dirbo fotografijos ateljė nuotraukų spalvintoju (kitais duomenimis – buvo tos studijos savininkas). 1855 m. grįžo į Lietuvą, tapė portretus ir sakralinius paveikslus, apie 1857 m. pradėjo studijuoti Peterburgo dailės akademijoje, 1859 m. už portretus gavo akademiko laipsnį. Dalyvavo 1863 m. sukilime, o nuo 1864 m. iki mirties gyveno Paryžiuje – kopijavo paveikslus Luvre, dažnai eksponuodavo savo darbus Salone, tapė portretus, buitines scenas, istorines ir alegorines kompozicijas, natiurmortus, interjerą. 1889 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje buvo apdovanotas bronzos medaliu. L. Pšepiurskio tapyboje galima įžvelgti jaunystės sąlyčio su fotografija poveikį – bydermejerio stiliui priskirtini dailininko paveikslai kruopščiu atlikimu, detalių gausa ir vaizduojamų scenų kasdieniškumu neretai asocijuojasi su fotografija, nors juose dažnai galima užčiuopti ir gilesnių simbolinių ar alegorinių prasmių. 

Šaltinis: "RES PUBLICA" Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno kolekcija . Sud. R. Janonienė. Vilnius, 2018, P. 190.