Anton Friedrich Büsching

Antonas Frydrichas Bušingas (Anton Friedrich Büsching, 1724 m. rugsėjo 27 d. – 1793 m. gegužės 28 d.)  vokiečių geografas, istorikas, pedagogas ir teologas. Jo knyga „Erdbeschreibung“ („Žemės aprašymas“) buvo pirmasis moksliniu požiūriu vertingas geografijos veikalas. A. Bušingas taip pat parašė svarbių veikalų pedagoginėmis temomis.

Gimė Štathagene, Šomberge Lipėje, 1724 m. rugsėjo 27 d. Vaikystėje tėvas su juo elgėsi šiurkščiai, tačiau vaiko talentus įvertino dvasininkas Hauberis – jis apsiėmė nemokamai mokyti berniuką, vėliau padėjo jam toliau mokytis Halėje. Dėl darbštumo ir gerų manierų A. Bušingas Halėje susirado nemažai draugų, o 1748 m. pradėjo dirbti mokytoju grafo de Linaro, tuomet ėjusio diplomato pareigas Sankt Peterburge, šeimoje. Keliaudamas į Sankt Peterburgą A. Bušingas atkreipė dėmesį į prastą geografijos mokslų padėtį ir pasiryžo paskirti savo gyvenimą jai gerinti. Kaip galėdamas greičiau atsisakė pareigų grafo šeimoje, išvyko gyventi į Kopenhagą ir visas jėgas skyrė naujajam darbui. 1752 m. kaip nedidelius būsimo darbo pavyzdžius išleido trumpus Šlėzvigo ir Holšteino grafysčių aprašymus. 1754 m. persikėlė į Getingeną. Getingene vedė poetę Kristijaną Dilthey (Christiana Dilthey). Savo veikaluose A. Bušingas nukrypo nuo Liuteronų doktrinos, todėl 1757 m. neteko galimybės tapti teologijos profesoriumi (nors buvo vienas iš kandidatų), tačiau tapo filosofijos profesoriumi. 

1761 m. A. Bušingas priėmė kvietimą laikyti pamaldas vokiečių protestantų kongregacijoje Sankt Peterburge. Ten subūrė vidurinę mokyklą, kurioje buvo mokoma vokiečių kalba. Jo vadovaujama įstaiga netrukus tapo viena geriausių mokyklų šiaurės Europoje. Tačiau nepaisant pasiekimų ir imperatorienės pasiūlymų, po kivirčo su maršalu Miunichu (Münich) 1765 m. jam teko grįžti į centrinę Europą.

Grįžęs į Vokietiją iš pradžių apsigyveno Altonoje, tačiau netrukus buvo pakviestas vadovauti Frydricho Didžiojo Berlyne įkurtai garsiajai Pranciškonų gimnazijai (vokiškai Gymnasium zum Grauen Kloster). Gimnazijoje ne tik mokė menų ir mokslų istorijos, bet ir stebėjo kiekvieno mokinio pažangą bei domėjosi menkiausiomis su įstaigos gerove susijusiomis smulkmenomis. Jo raštai ir asmeninis pavyzdys paskatino pedagogikos pažangą Prūsijoje, o šalies vyriausybė taip vertino jo darbus, jog leido jam susirašinėti nemokant pašto išlaidų. 

A. Bušingas mirė nuo vandenligės 1793 m. gegužės 28 d. 

J. G. Meuselio sudarytame Vokietijos autorių indekse minima daugiau kaip šimtas A. Bušingo veikalų geografijos, istorijos, pedagogikos ir religijos temomis. Labiausiai jis pagarsėjo dėl geografinių veikalų ir nors nepasižymėjo tokiu genialumu kaip J. D’Anvilis (D’Anville), jį galima laikyti šiuolaikinės statistinės geografijos pradininku. Žymiausias jo kūrinys - „Erdbeschreibung“ („Žemės aprašymas“). Veikalas padalintas į septynias dalis. Keturios dalys, kuriose aprašoma Europa, išleistos 1754 -1761 m. ir išverstos į keletą kalbų (pavyzdžiui, į anglų kalbą su Murdocho (Murdoch) parašyta įžanga; knyga išleista šešiais tomais Londone, 1762 m.). 1768 m. išleista penktoji dalis, kurioje pirmą kartą aprašoma Azija, įskaitant ir azijines Turkijos ir Arabijos dalis. Dėl nepaprastai išsamių tyrimų veikalas laikomas šio autoriaus šedevru. A. Bušingas taip pat redagavo vertingą raštų rinkinį „Magazin für die neue Historie und Geographie“ (23 tomai, 4to, 1767–1793 m.) ir „Wochentliche Nachrichten von neuen Landkarten“ (Berlynas, 1773–1787 m.).

Jo pedagoginiai darbai taip pat sulaukė pripažinimo. Biografijos srityje jis parašė keletą straipsnių rinkiniui „Magazin“  bei vertingą kolekciją „Beiträge zur Lebensgeschichte merkwürdiger Personen“. (6 tomai, 1783–1789 m.). Joje pateikiamas išsamus Frydricho Didžiojo gyvenimo aprašymas. A. Bušingo teologiniai raštai tokios sėkmės nesulaukė. 

A. Bušingui mirus, jo darbus tęsė Matijas Kristijanas Sprengelis (Matthias Christian Sprengel) ir kiti geografai. 

Šaltinis: Anton Friedrich Büsching. - Wikipedia the free encyclopedia.