Juozas Bagdonas

J. Bagdonas nelinko į ekspresionistinę tapybą kaip dauguma to meto tapytojų. 1938 m. jis pelnė prestižinę premiją už figūrinę kompoziciją Iš jūros sugrįžus, kuri buvo nutapyta belgų tapybos stiliumi (tam turėjo įtakos belgų tapybos paroda Kaune). J. Bagdono darbams būdingas bendras nuotaikos lyrizmas, apibendrintos lokalinės spalvos plokštumos, subtili, niuansuota tapyba, raiškūs figūrų siluetai. Abstrakčios stilistikos link tapytojas pasuko gyvendamas Vašingtone, kur buvo populiarus abstraktusis ekspresionizmas, galutinai jį užvaldęs tik persikėlus į Niujorką (1964).

Šaltinis: Meno albumas „Peizažo erdvė“ (II tomas). Sud. N. Tumėnienė. Vilnius, LAWIN, 2013, P. 194.

Juozas Bagdonas gimė 1911 m. gruodžio 11 d. Antrųjų Videikių kaime, Plungės valsčiuje, ūkininko šeimoje. 1923–1926 m. mokėsi Plungės gimnazijoje. 1928 m., baigęs Telšių gimnaziją, įstojo į Kauno meno mokyklą, o nuo 1930 m. studijavo ir J. Vienožinskio studijoje. 1938 m. laimėjo pirmąją Valstybinę premiją už figūrinę kompoziciją „Iš jūros sugrįžus“. 1939 m. daug keliavo po Vakarų Europą (Vokietiją, Italiją, Prancūziją). Lietuvai atgavus Vilnių, surengė lietuvių dailės parodą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus – gyveno Austrijoje ir Vokietijoje. 1946–1948 m. dėstė piešimą ir meno istoriją Ravensburgo lietuvių gimnazijoje. 1948 m. žiemą išplaukė į Kolumbiją. Gyveno Bogotoje ir dėstė meno disciplinas Moterų kolegijos keramikos mokykloje bei Valstybinėje dailės akademijoje, kurioje įkūrė keramikos studiją. 

1958 m. išvyko į Vašingtoną. Jau 1960 m. čia įsteigė prestižinę meno galeriją, kurioje rengė amerikiečių dailininkų parodas. Taip pat surengė pirmąją abstrakčiojo meno parodą Baltimorės lietuvių namuose, vėliau – lietuvių kolonijose Filadelfijoje, Čikagoje, Detroite, Bostone, Toronte, Hamiltone, Klivlande, Los Andžele, Hartforde, Vudheivene, Vašingtone, Sent Luise. 1964 m. persikėlė į Niujorką. Nuo 1999 m. gyveno Plungėje. 

Išskiriami trys dailininko kūrybos etapai. Impresionistinio realistinio Lietuvos periodo (iki 1944 m.) darbuose ryški Kauno meno mokyklos ir J. Vienožinskio įtaka. Kolumbijos periodas (1952–1963) išsiskiria laisvėjančių energingų potėpių kompozicijos, dekoratyvių linijų, šviesių ryškesnių spalvų nuotaikinga tapyba, keramikos darbai – konstruktyvios stilistikos. Ekspresyviojo abstrakcionizmo periodui (1963–2005) būdinga spontaniškumas, gesto tapyba, netikėtos kompozicijos, įvairios faktūros, tonai ir pustoniai. Paveikslai dažniausiai šilto auksinio kolorito. Juose perkeltine prasme atsispindi dinamiškas gyvenimo ritmas, kuris valdo viską: formas, spalvas ir linijas, emocingai įsiveržusias į erdvę.

1992 m. Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje J. Bagdonas surengė personalinę tapybos parodą, kuri vėliau buvo perkelta į Kauno paveikslų galeriją. Po parodos Plungėje Lietuvai padovanojo 18 abstrakčių paveikslų, o, įsteigus dailės muziejų Mykolo Oginskio rūmuose, 1995 m. padovanojo dar 90 darbų. Visam laikui sugrįžęs į Lietuvą, padovanojo savo paveikslus Vilniaus, Kauno, Plungės, Klaipėdos bei Telšių muziejams. 2001 m. J. Bagdonui suteiktas Plungės garbės piliečio vardas. Mirė 2005 m. balandžio 11 d. Plungėje. 2011 m. Lietuvos dailės muziejuje surengta pomirtinė personalinė dailininko tapybos paroda.

Šaltinis: "Juozas Bagdonas". Įvadą parašė D. Ramonienė ir P. Jurkus. Telšiai: Žemaičių dailės muziejus, 2002; Peleckis-Kaktavičius, Leonas. Juozo Bagdono spalvų ir erdvių vizijos. Varpai, 2011.