XIX a. antrojoje pusėje Lietuvoje dailininkų dirbo nedaug. Žymiausias iš jų – peizažininkas J. Marševskis, gimęs 1827 m. kovo 14 d. Vilniuje (pagal pirmąjį dailininko biografą V ojciechą Gersoną). Meno pradmenų mokėsi pas Aleksandrą Kokuliarą Varšuvoje arba pas Vincentą Dmachauską Vilniuje. 1853–1856 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje m. Vorobjovo peizažo klasėje, laimėjo mažąjį ir didįjį sidabro medalius. Paskui, tęsdamas studijas, daug keliavo po Europą – išvyko į Paryžių, aplankė Ispaniją. 1858 m. mokėsi Diuseldorfe pas A. Achenbachą, lankėsi Šveicarijoje, vėliau – R omoje. 1864 m. vėl išvyko į Diuseldorfą, o 1869 ir 1870 m. – į Paryžių. S ugrįžęs iš kelionių, daugiausia gyveno ir kūrė V ilniuje ir Varšuvoje. Dažniausiai tapė Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Ukrainos, Lenkijos (Tatrų) ir Lietuvos peizažus. Nors V ilniaus ir jo apylinkių peizažuose realistiškai vaizduojamos smulkiausios reljefo, augalijos ar architektūros detalės, Lietuvos kraštovaizdis idiliškas, kupinas ramybės ir šiltos šviesos, šiek tiek atsietas nuo realios šiaurės platumų gamtos. J. Marševskis mirė 1883 m. kovo 27 d. Varšuvoje.
Šaltinis: Meno albumas „Peizažo erdvė“ (II tomas). Sud. N. Tumėnienė. Vilnius, LAWIN, 2013, P. 249.