Tapytojo Aleksandro Slendzinskio sūnus Vincentas Leopoldas Slendzinskis (Sleńdziński; 1837–1909), remiamas Benedikto Tiškevičiaus, baigė dailės studijas Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. Vos pradėjęs dailininko karjerą už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo ištremtas 20 metų į Kniagininą. 1872 m. gavo leidimą tęsti dailės studijas užsienyje. Pagyvenęs Krokuvoje pas brolį Aleksandrą, kur susipažino su Janu Matejka, 1873 m. apsistojo Dresdene pas Juozapą Ignacą Kraševskį. 1875 m. grąžintas į tremtį gyveno Charkove ir Sumuose. Iki 1882 m. nutapė 266 paveikslus. Caro amnestuotas 1883 m. grįžo į Vilnių. Pagarsėjo kaip bažnytinių paveikslų tapytojas ir portretistas, sukūrė žanrinių scenų, restauravo senosios tapybos kūrinių. 1888 m. vedė žinomo fotografo Juozapo Čechavičiaus našlę Anną Bolcevičiūtę (Bolcewicz; 1845–1923). Su ja susilaukė dviejų vaikų – dukters Johannos ir sūnaus Liudomiro, tapusio garsiu dailininku.
Šaltinis: Meno albumas "Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje". Sud. G. Jankevičiūtė. Vilnius: LAWIN, 2012, Kat. Nr. 3, P. 34.