Sankt Peterburge gimusi dailininkė Barbora Didžiokienė (1896–1976) į Lietuvą atvyko 1921-aisias, po poros metų ji debiutavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos Plastikos sekcijos parodoje, kur eksponavo vienas pirmųjų art deco stilistikai artimų kompozicijų su lėlių figūromis. Apie sumanymą siūti būsimų paveikslų personažus Didžiokienė rašė ir savo dienoraštyje. „Kadangi buvau neturtinga ir neturėjau pinigų, kad susipirkčiau audinių paveikslų fonui (drapiruotei), vazų, gėlių, vaisių natiurmortams piešti, sumaniau siūti lėles, rengti jas skirtingais apdarais. Netgi pati kūriau kambarių arba sodo dekoracijas, o paskui piešiau scenas iš lėlių gyvenimo. Tiesa, mano lėlės buvo nelabai gražios, bet vėliau parduotuvėse atsirado užsienietiškų lėlių galvų – labai puikių, todėl tik pritaisydavau prie „griaučių“ skudurinį kūną, o galvą pritvirtindavau pirktinę. Stengiausi išlaikyti kuo tikslesnes proporcijas, tad lankstydama vielą, įdėtą į lėlių vidų, galėdavau suteikti joms bet kokią pozą, kadangi buvo tvirtinamos prie specialių stovų.“
Šaltinis: Barbora Didžiokienė, Mažosios dailininkės prisiminimai, sud. Ramutė Rachlevičiūtė, iš rusų k. vertė Ona Mickevičiūtė, Vilnius, 2015, t. 2, p. 133).