Philippi Cluverii

Filipas Kliuveris (Philipp Clüver, t.p. Klüwer, Cluwer, arba Cluvier, sulotyninus - Philippus Cluverius ir Philippi Cluverii) (1580–1622 m. gruodžio 31 d.) buvo ankstyvųjų naujųjų laikų Vokietijos istorikas ir geografas. Gimė Gdanske, Karališkojoje Prūsijoje (Lenkijos karalystės provincijoje). Šiek tiek laiko praleidęs Žygimanto III Vazos rūmuose Lenkijoje, stojo mokytis teisės Leideno universitete (Nyderlandai), tačiau netrukus susidomėjo istorija ir geografija  - šiuos dalykus tuo metu dėstė Jozefas Skalidžeris (Joseph Scaliger).

F. Kliuverį gamtos mokslų išmokė tėvas, vadovavęs Gdansko monetų kalyklai. F. Kliuveriui pasirinkus kitas studijas, tėvas nustojo jį remti. Dėl to F. Kliuveris iškeliavo iš Leideno, kirto Vengriją ir nuvyko į Bohemiją, kur keletą metų tarnavo kariuomenėje. Bohemijoje į lotynų kalbą išvertė įkalinto barono Popelio Lobkovičiaus (Popel Lobkowitz) ginamąją kalbą. Jam grįžus į Leideną, už  šį darbą grėsė imperijos valdžios (Habsburgų) bausmė, tačiau draugai Leidene padėjo bausmės išvengti. 

F. Kliuveris taip pat keliavo po Angliją, Škotiją ir Prancūziją. Keliaudavo tik pėsčiomis. Galų gale grįžo į Leideną, kur (po 1616 m.) iš universiteto gaudavo pensiją. Mirė Leidene. F. Kliuveris buvo antikvaras, Leidene jam paskirtas specialus geografo postas, be to jis buvo paskirtas vadovauti universiteto bibliotekai, tačiau, kaip paaiškėjo, jo gyvenimo darbu tapo antikos tyrinėjimas – jis rėmėsi ne tik klasikinės literatūros šaltiniais, bet ir ta informacija, kurią surinko daug keliaudamas ir tyrinėdamas vietos šaltinius (būtent tuo jo indėlis labai svarbus). Jį galima laikyti istorinės geografijos disciplinos pradininku.