Tyrėjams iki šiol nepavyko tiksliai nustatyti, iš kokios vietovės A. A. Olizarovijus kilo. A. A. Olizarovijus įvairiuose dokumentuose nurodė skirtingas kilmės vietas. Vienur – „regione Subsylvanus“, Palenkėje (Pagirys).
Kitur – Belaja Cerkov. Žinomos dvi tokios vietovės – prie Kijevo ir Čerėjos ežero, dab. Čašnikų rajonas, Vitebsko sritis. Pastaroji irgi siejasi su Palenke. 1643 metais jis teigė, jog prieš 18 m. jo tėvoniją Lenkijos karalystėje nusiaubė švedai. Vienuose dokumentuose A. A. Olizarovijus teigia esąs „Eques Polonus“, kitur – gimęs „nobili Rusiae“ šeimoje. Pasirašo irgi įvairiai: dažniausiai lotyniška forma „Olizarovius“, taip pat „Olzarowski“, „Olizar“. Todėl vieni autoriai jį vadina lenkų, kiti – ukrainiečių bajoru. Tikėtina, jog jis kilęs iš Belaja Cerkov Palenkėje, dab. Baltarusijoje. 1626–1629 metų karas su Švedija Kijevo apylinkių nepasiekė, tik Pamarį ir Kujaviją. Taigi A. A. Olizarovijus „gali“ būti vadinamas ir baltarusiu. Kita vertus, tai šiuolaikiškos etninės identifikacijos. Pakaktų nuorodos, jog buvo rusinų kilmės. O nuoroda „Eques Polonus“ nurodo į Lenkijos karalystę – Palenkė po Liublino sąjungos priklausė jai.
A. A. Olizarovijaus tolesnė biografija daugmaž žinoma. Studijavo įvairiose jėzuitų kolegijose – Nesvyžiuje, Polocke. 1629 metais Vilniuje įstojo į Jėzuitų ordiną, vėliau studijavo laisvuosius menus ir filosofiją Pultusko kolegijoje. 1633 metais išstojo iš Ordino ir studijavo filosofiją bei teologiją Poznanėje. Matyt, tapęs didikų vaikų auklėtoju, išvyko į studijas Viurzburge ir Graze, studijavo teisę ir mediciną katalikiškajame Ingolštadto universitete. 1643 metais šiame mieste išleido dvi knygeles. Antroji „Quaestiones politicae“ dėstymo būdu panaši į vėliau Vilniuje parengtą veikalą „Apie politinę žmonių sąjungą“. A. A. Olizarovijus tapo Neuburgo kunigaikščio Filypo Vilhelmo patarėju. Nebaigęs studijų, vargdamas, tačiau pasitikėdamas įtakingų globėjų parama, paskubėjo pretenduoti tapti teisės profesoriumi, tačiau Teisės fakultetas nepritarė jo kandidatūrai dėl to, jog nemokėjo vokiečių kalbos ir neišlaikė egzaminų. 1644 metais A. A. Olizarovijus gavo abiejų teisių daktaro laipsnį. Nesitikėdamas užimti profesoriaus vietos, išvyko į Padujos universitetą studijuoti medicinos.
Dar 1641 m. formaliai įsteigtam Teisės fakultetui Vilniaus universitete reikėjo teisės dėstytojų, tad LDK pakancleriui L. K. Sapiegai ir vilniečiams jėzuitams paprašius į Vilnių iš Ingolštadto 1644 m. atvyko J. J. Schaueris dėstyti kanonų teisę ir S. Dilgelis – civilinę teisę. Netrukus prie jų ir prisijungė A. A. Olizarovijus. 1644 m. rugsėjo 22 d. Šv. Jono bažnyčioje perskaitęs inauguracinę paskaitą, universitete dėstė bažnytinę, galbūt ir civilinę teisę. Buvo susijęs su LDK pakanclerio Leono Kazimiero Sapiegos dvaru. Veikalo „Apie politinę...“ dedikacijoje didikui mini jo dvarą, kaip padorų ir saugų, kuriame yra buvęs. Teigia, jog yra jam skolingas už viską, ką turi.