Valentinas Vankavičius

Valentinas Vankavičius (Walenty Wańkowicz, 1800–1842)  buvo kilęs iš senos bajorų giminės (Vankavičiai save kildino iš Polocko kunigaikščio Vankos, vedusio Kęstučio dukrą). Vaikystę praleido Minsko gubernijos Ihumeno apskrities Kalužycos dvare (dabar Baltarusija).  Turtingi ir kilmingi tėvai savo vaikams stengėsi suteikti kuo geresnį išsilavinimą. 1811–1816 m. piešimo mokėsi Polocko jėzuitų akademijoje pas Jokūbą Pierlingą. 1818 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Literatūros ir dailiųjų menų fakultete, kur mokėsi piešimo, tapybos, lenkų, lotynų, prancūzų literatūros, vokiečių kalbos. Taip pat lankė užsiėmimus grafikos katedroje. Ypač jį domino litografija, kurios techniką gerai įvaldė. Studijų metais dailininkas bičiuliavosi su Adomu Mickevičiumi ir kitais Filomatų draugijos nariais, tačiau pats draugijos veikloje nedalyvavo, bet priklausė Filaretų draugijai. Studijuodamas VU, ėmė dalyvauti dailės parodose, kuriose jo darbai buvo vertinami sidabro ir aukso medaliais. 1825–1829 m., gavęs Vilniaus universiteto stipendiją, jis tobulinosi Imperatoriškojoje Peterburgo dailės akademijoje. 1829 m. Peterburgo dailės akademijos vadovybės rekomenduotas tęsti studijas užsienyje, tačiau dėl lėšų trūkumo negavo VU stipendijos, todėl teko grįžti į gimtinę. 1840 m. išvyko į užsienį, aplankė Dresdeną, Berlyną, Miuncheną, Strasbūrą, 1841 m. A. Taujanskio kvietimu atvyko į Paryžių, čia, be kitų kūrinių, nutapė „Aušros vartų Dievo Motinos“ atvaizdo kopiją Paryžiaus Šv. Severino bažnyčiai. Mirė 1842 m. Paryžiuje, palaidotas Monmartro kapinėse.