Sofija Dembovskytė-Romerienė

Gimė 1885 m. vasario 16 d. Dorpate (dab. Tartu, Estija), mirė 1972 m. rugpjūčio 23 d. Monrealyje. Dailės pradmenų mokėsi pas Eleną Römerytę ir Vilniaus piešimo mokykloje. Apie 1900 m. studijavo Krokuvoje ir Miunchene pas Simoną Hollósy ir Karlą Rothą, 1904–1905 m. – Paryžiuje pas Jaques’ą Émile’į Blanche’ą ir Lucą-Olivier Mersoną. 1911 m. ištekėjusi už dvarininko Eugenijaus Romerio, apsigyveno Tytuvėnų dvare. 1941 m. kartu su vyru ištremta į Komiją, 1942 m. gavo leidimą persikleti į Kuibyševą (dab. Samara), 1943 m. gegužę kartu su Lenkijos ambasada evakuavosi į Teheraną, 1944–1947 m. praleido Kaire, vėliau – Londone. Nuo 1950 m. gyveno Kanadoje, nuo 1955 m. – Vašingtone, 1963 m. grįžo į Monrealį. Aliejumi, akvarele ir pastele tapė portretus, peizažus, interjerus, rečiau natiurmortus. Buvo puiki piešėja, sukūrė vario, sausos adatos raižinių, akvatintų. Kūryba realistinė, tik 3 ir 4 dešimtmečiais sukūrė keletą neoklasicistinių portretų. Surengė asmenines parodas Kaune, Šiauliuose, Rygoje, Paryžiuje, Kaire, Kanadoje. Buvo Amerikos meno lygos (American Arts League) narė.

Šaltinis: Académie de Vilna. VILNIAUS PIEŠIMO MOKYKLA 1866–1915. Parodos katalogas. Sud. dr. J. Širkaitė, Vilnius 2017, P. 298.