Boleslovas Balzukevičius

Dailės studijas Boleslovas Balzukevičius (1879–1935) baigė dar gerokai iki Pirmojo pasaulinio karo: 1897–1902 m. mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, paskiau Paryžiaus "École des beaux-arts". Tačiau 1919 m. pradėjęs dėstyti Vilniaus Stepono Batoro universitete jis, matyt, pajuto poreikį atnaujinti lipdybos iš natūros įgūdžius. Vis dėlto moters paveikslas jo per daug netraukė: pagarsėjo portretiniais paminklais. Vilniuje iki šiol tebestovi Balzukevičiaus sukurti paminklai Stanislovui Moniuškai ir Juozapui Montvilai. Deja, be žinios prapuolė iki pat XX a. pabaigos Vilniaus katedros kairiosios navos nišoje buvęs vyskupo Jono Cieplako antkapis. O iš trapios terakotos pagaminta kamerinė nuogos moters statulėlė išliko ir liudija Balzukevičiaus atidą akademiniams dailės principams.

Šaltinis: "Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje".Sud. G. Jankevičiūtė.  Vilnius: LAWIN, 2012, Kat. Nr. 221. 

Gimė 1879 m. vasario 12 d. Vilniuje, mirė 1935 m. vasario 13 d. ten pat. 1894–1897 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje ir Nemokamose techninio piešimo ir braižybos klasėse. 1897–1902 m. mecenato Juozapo Montvilos lėšomis studijavo skulptūrą Krokuvos dailės akademijoje. 1902–1903 m. tobulinosi Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale des beaux-arts) pas Antoniną Mercié. 1904 m. grįžo į Vilnių, aktyviai įsitraukė į miesto dailės gyvenimą. 1908 m. pavasarį vėl išvyko į Paryžių, gyveno Le Ruche, vėliau skulptoriaus Antano Vivulskio dirbtuvėje. Priklausė Lenkų dailininkų draugijai (Towarzystwo Artystów Polskich) Paryžiuje. Apie 1919 m. grįžo į Vilnių, buvo pakviestas vadovauti Skulptūros dirbtuvei St. Batoro universitete. 1920 m. tapo profesoriaus padėjėju. Buvo Vilniaus dailininkų draugijos narys (Wileńskie Towarzystwo artystów Plastyków). Vienas žymiausių Lietuvos XX a. I pusės skulptorių. Kūryba įvairialypė: kūrė realistines apvaliąsias skulptūras, figūrų grupes, biustus, šventųjų statulas, medalionus, reljefus, skulptūras miesto erdvėms. Atskirą kūrybos sritį sudaro memorialinė skulptūra: J. Montvilos, Stanislovo Moniuškos paminklai, memorialinės lentos ir biustai, antkapiniai paminklai. Litografijos, oforto, medžio raižinio, linoraižinio technika kūrė smulkiąją grafiką. Nutapė portretų ir peizažų. Dalyvavo parodose Vilniuje, eksponavo kūrinius Paryžiuje (Grand Palais, 1908; Salon des Artistes français, 1909; Salon Société Nationale des Beaux-Arts, 1912, 1914 ir kt.).

Šaltinis: Académie de Vilna. VILNIAUS PIEŠIMO MOKYKLA 1866–1915. Parodos katalogas. Sud. dr. J. Širkaitė, Vilnius 2017, P. 80.