Autorius: Stabrauskas Kazimieras, 1869 - 1929
Sukūrimo metai: XX a. pr.
Kūrimo technika: popierius, pastelė.
Matmenys: 49x67 cm.
Signatūra: K. Stabrowski (paveikslo apačioje dešinėje pusėje).
Vingiuoto, tarsi besirangantis žaltys, kelio per kalnus motyvas, būdingas M. K. Čiurlionio tapybai („Laidotuvių simfonija“ (1903), „Žalčio sonata“ (1908), rodo stiprią abipusę mokinio ir mokytojo įtaką vienas kitam. Užuomina į žaltį čia neatsitiktinė – lietuvių kalboje žodis „žaltys“ kildinamas nuo žodžių „želti“, „žaliuoti“. K. Stabrauskas niekada neslėpė savo sąsajų su Lietuva, todėl jam turėjo būti nesvetima ši žalčio, kaip amžino gamtos atsinaujinimo simbolio, interpretacija. Kita vertus, kitų kraštų tikėjimuose gyvatės ir žalčiai irgi simbolizavo gyvybinę kuriamąją visatos jėgą, amžinybę, buvo laikomi tarpininkais tarp šio ir kito pasaulio. Toks žalčio įvaizdis buvo labai parankus vaizduoti simbolinį kelią, vedantį iš žemiškosios į dvasinę būtį – mistiškame mėlyje dunksančią paslaptingą kalnų gyvenvietę.
Šaltinis: „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2016, Kat. Nr. 8, P. 52.
Parodos: „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“, 2015 m. rugsėjo 24 d. – 2016 m. sausio 3 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas; “Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.”, 2018 m. gegužės 10 d. - 2019 gegužės 31 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas.
Publikuota: „Kazimieras Stabrauskas – M. K. Čiurlionio mokytojas“. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2016, Kat. Nr. 8, P. 52; Antanas Andrijauskas „Teosofinės meno filosofijos idėjų atspindžiai Stabrausko ir Čiurlionio tapyboje“, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2021, Vilnius, P. 120.
Nuotraukose: Kazimieras Stabrauskas (1869–1929); ekspozicija parodoje “Priešaušris. Lietuvos dailė iki 1918 m.”, 2018 m. gegužės 10 d. - 2019 m. gegužės 31 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas.