Autorius: Soltanaitė-Romerienė Ona, 1895 - 1974
Sukūrimo metai: 1926 m.
Kūrimo technika: popierius, akvarelė.
Matmenys: 58x80 cm.
Signatūra: ASRömer/Janopol 1926.
Klasikinius būrėjų, spėjančių ateitį kortomis arba iš delno, atvaizdus sukūrė XVII a. „žanristai“. Geriausiai iš jų žinomos italo Caravaggio bei prancūzo Georges’o de La Touro nutapytos būrėjos. Tiesa, tai būrėjos apgavikės, priklausiusios tuometinės visuomenės marginalams. Tuo tarpu Ona Soltanaitė-Romerienė (Anna Sołtan-Romerowa; 1895–1974) nutapė senyvą kaimo moterį, kuri nuoširdžiai stengiasi perskaityti ateities ženklus jaunos valstietės delne, pasitelkusi savo gyvenimo patirtį ir jos padiktuotą išmintį. Senoji jaunajai greičiausiai žada meilę, sužadėtinį, vedybas, šeimą, vaikus. Kitaip sakant, tokią laimę, kokios dauguma merginų trokšta net ir mūsų dienomis, nepaisydamos feminizmo pergalių ir moterims atsivėrusių profesinės karjeros galimybių. Paveikslas greičiausiai vaizduoja dailininkės vyro Antano Kazimiero Romerio Janapolio dvaro darbininkes. Šiame dvare netoli Rezeknės dabartinėje Latvijoje jis ir nutapytas.
Šaltinis: "Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje", sud. G. Jankevičiūtė; Vilnius: LAWIN, 2012. P. 210.
Parodos: LAWIN Vilniaus biuro 20-mečio paroda „Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalis– lapkritis, Nacionalinė dailės galerija, Vilnius.
Publikuota: "Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje", sud. G. Jankevičiūtė; Vilnius: LAWIN, 2012, Kat. Nr. 190, P. 210.