Autorius: N / A
Sukūrimo metai: XVIII a. I p.
Kūrimo technika: medis, drožyba, polichromija.
Matmenys: aukštis - 65 cm.
Šv. Lukas buvo evangelistas, nepažinojęs Jėzaus. Gimęs graikų aristokratų šeimoje Antiohijoje, gydytojas, puikus literatas. Atsivertęs į krikščionybę tapęs apaštalo Pauliaus mokiniu ir lydėjęs jį misijų kelionėse; po Pauliaus mirties pamokslavęs Egipte, Graikijoje. Parašęs trečiąją Evangeliją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama Švč. Mergelei Marijai ir kuri pasižymi sistemiškumu ir gražiausia literatūrine kalba; taip pat tiksliai vėliau parašęs ir Apaštalų darbus, kuriuose pasakojama apie pirmuosius krikščionių bendruomenės žingsnius po Sekminių. Dėl to Lukas kartais vadinamas tapytoju žodžiais. Nuo seno laikomas ir tapytoju, nutapiusiu Švč. Mergelės Marijos atvaizdą.
Pagrindinis jo atributas ir simbolis yra sparnuotas jautis, nes Evangelija pradedama atnašavimo šventykloje aprašymu.
Į mūsų saulėtekį, Turkų žemėj, yra miestas, vadinamas Antiochija, kuriame gimęs šv. Lukošius augo prie tėvų. Paūgterėjęs išsimokė gerai rašto ir daktarystės. Kad šv. Povilas, jau apaštalu Viešpaties palikęs, atėjo į Antiochiją, šv. Lukošius, į Kristų įtikėjęs, priklydo prie to apaštalo ir visur su juomi drauge vaikščiojo. Prie didžio žmonių mokytojo šv. Povilo ilgai bebūdamas, gerai suprato daiktus vieros, dėl to ir parašė Evangeliją, kurią patys girdim kunigus skaitant bažnyčiose „parašytą pas Lukošių šv. padėjime tokiame“.
Apie tą šv. Lukošių ne kartą minavoja šv. Povilas gromatose savo /.../ Šv. Lukošius parašė dar antrą knygą, kurioj šioks yra parašas: „Darbai apaštalų“. Knygoj toj išreiškė, kaip greitai ir stebuklingai viera šv. katalikų išsiplėtė ant žemės. Nemažas tas raštininkas, pergyvenęs šioj pasaulėj be moters aštuonias dešimtis ir ketverius metus, numirė. Kūnas jo yra palaidotas mieste Konstantinopolyj. [Motiejus Valančius, „Žyvatai šventųjų“, Raštai 2, 2006, p. 195–197]