Šv. Kotryna
Šv. Kotryna
Šv. Kotryna

Šv. Kotryna

Autorius: N / A

Sukūrimo metai: XVIII a.

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 74x56 cm.

Šv. Kotryna Aleksandrietė – viena žymiausių pirmųjų amžių krikščionių kankinių. Ji gimusi ir gyvenusi Aleksandrijoje III amžiaus pabaigoje – IV amžiaus pradžioje. Buvusi vienturtė Kipro karaliaus duktė, apdovanota išmintimi, valia, iškalba, drąsa. Įgijusi puikų teologinį, filosofinį išsilavinimą, mokėjusi daug kalbų. Skaičiusi graikų literatūrą ir filosofiją. Būdama 18 metų pasibaisėjusi imperatoriaus Maksentijaus organizuotais krikščionių persekiojimais ir pasmerkusi už žiaurumus. Imperatorius pakvietęs ją į disputą su žymiausiais Romos filosofais, kuriuos Kotryna ne tik nuginčijusi, bet ir paskatinusi daugelį atsiversti į krikščionybę. Imperatorius uždaręs ją į kalėjimą ir pasmerkęs kakinimams, liepęs jos kūną sudraskyti ratu su geležiniais smaigais. Kai ratas nuo Kotrynos prisilietimo subyrėjęs, imperatorius liepęs ją nukirsdinti.

Yra keletas legendų apie Kotrynos vestuves su Jėzumi Kristumi ir regėtas vizijas. Paprastai vaizduojama su savo kankinimo įrankiu – dygliuotu ratu. Kiti skiriamieji ženklai – palmės šakelė, kaip kankinystės atributas, ir karūna, liudijanti karališką kilmę.

Ciesorius, negalėdamas šv. Kotrynai nieko taip padaryti, išsimanė kitaip jos datirti; tarė anai maloniai: „Ar žinai ką, esi labai graži, dideliai man patikai, savo pačią Augustą pametęs, imsiu tave už moterį, tiktai pagarbink dievaičius mūsų“. Atsakė šventa: „To nepadarysiu, vieros savo nepamesiu nei dėl sosto ciesoriško“. Tarė Maksencijus: „Kad taip, tada aš būsiu priverstas tą tavo dailų kūną mušti ir draskyti“. Atsakė šv. Kotryna: „Daryk ką tinkamas. Gražybė kūno mano neilgam tėra, numirsiu, supus ir pavirs į žemę, iš kurios išėjo“.

Tuokart ciesorius liepė nuvilkti jos visus drabužius ir plakti su botagais per dvi adyni. Budeliams beplakant, pamėlynavo jos kūnas, daugel vietos kraujas tryško, pagonys patys stebėdamos į aną verkė, o ši nė ašaros neantleido, nė ai nepasakė. Po dviejų adynų įsakė ciesorius nuvesti šventą mergaitę į kalinį ir per dvylika dienų badu stipinti. [Motiejus Valančius, „Žyvatai šventųjų“, Raštai 2, 2006, p. 171–177]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 262.

Parodos: Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcijos kūrinių paroda „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 263.

Nuotraukoje: ekspozicija parodoje „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.