Lietuvos Menas

Icones familiae ducalis Radivilianae [...] LM-84

Icones familiae ducalis Radivilianae [...] LM-84

Autorius: Wöbe Martinus Franciscus

Antraštė: Icones familiae ducalis Radivilianae ex originalibus in Gazophylacio Ordinationis ab antiquo servatis picturis desumptae. Inscriptionibus historico-genealogicis ex documentis authenticis compendiose illustratae, anno 1346 ad 1758. Deductae.

Antraštė lietuvių kalba: Kunigaikščių Radvilų šeimos atvaizdai, išrinkti iš ordinacijos ižde nuo seno saugotų originalių paveikslų. Glaustai iliustruoti istoriniais–genealoginiais įrašais iš autentiškų dokumentų, nuo 1346 iki 1758 metų išvesti.

Publikuota: Nesvisii in typographia privilegiata ducali Radiviliana. Collegii Societatis Jesu, 1758 / Nesvyžiaus kunigaikščių Radvilų privilegijuotoje spaustuvėje, Jėzaus Draugijos kolegijos.

Įrišimas: to meto odinis įrišmas.

Grafinių portretų albumas Icones familiae ducalis Radivilianae, išleistas 1758 m. in folio Nesvyžiaus Radvilų spaustuvėje. Tai unikalus leidinys, 165 vario raižiniuose vaizduojantis visą Radvilų giminę nuo jų legendinio pirmtako Vaišundos (1346) iki Karolio Stanislovo Radvilos (1758). Rinkinys grafiškai atkartoja Radvilų portretų rinkinį iš Nesvyžiaus paveikslų galerijos. Iš 165 atvaizdų originalūs tik 70%, kiti atkurti iš imaginacinių portretų (sprendžiant iš graviravimo technikos). Rūmų archyvistas Martynas Pranciškus Vobė (Marcin Franciszek Wöbe) yra inskripcijų (tekstiniai komentarai prie kiekvieno portreto apie vaizduojamą asmenį, jo pareigas ir nuopelnus, gimimo ir mirties datos) ir panegirinės dedikacijos albumo užsakovui Mykolui Kazimierui Radvilai Žuvelei autorius. Albumas buvo atspausdintas tik 50 egzempliorių tiražu. Iki mūsų laikų išlikusių originalios pirmosios laidos egzempliorių yra labai nedaug (baltarusių mokslininkai užregistravo septynis), kiekvienas jų - tikra bibliografinė retenybė. Šalia savo ikonografinės ir bibliografinės vertės, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomas vienintelis Lietuvoje Radvilų albumo egzempliorius turi taip pat didžiulę istorinę reikšmę.

Šaltinis: Misiūnienė, Jadvyga. Kunigaikščių Radvilų giminės portretų albumas. - Tarp knygų. 2010, Nr. 10.

LDK didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis savo pilyje Nesvyžiuje sistemingai pradėjo kaupti lobyną, ginklų kolekciją, biblioteką, taip pat paveikslų galeriją su protėvių ir gyvų šeimos narių atvaizdais. Vėliau galeriją gerokai papildė paveikslai, perėję Nesvyžiaus savininkams Radviloms iš kitų šios giminės atstovams priklausiusių rinkinių. Taip pat giminės portretų galerija pagausėjo Mikalojaus Kazimiero Radvilos Žuvelės laikais. Pastarojo nuopelnu laikytinas monumentalaus giminės atvaizdų albumo sudarymas. Albumui vario raižinius sukūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. viduryje vienas ryškiausiai besireiškęs dailininkas Hiršas Leibovičius (1700-1770), kuriam talkino jo tėvas Leiba Zuskelovičius ir kiti nežinomi meistrai.

Albumas „Kunigaikščių Radvilų šeimos atvaizdai“ buvo išspausdintas 1758 m. Nesvyžiuje. Jį sudaro 165 Nesvyžiaus galerijoje saugomų portretų vario raižinių kopijos. Ovaluose išraižyti atvaizdai atkuria portretuojamųjų išorę, jų ištaigingą aprangą. Yra reprezentatyvūs, pabrėžiantys asmenybės orumą.

Šaltinis: Gasiūnas, Vladas. XIX a. Lietuvos grafika. Vilnius: Mokslo ir encklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 11.; Bairašauskaitė, Tamara. Nesenstantis praeities paminklas. Iš: Kotlubajus, Edvardas. Radvilos: Nesvyžiaus giminės portretai / M. Starkmano medžio raižiniai. Vilnius: Mintis, 1995, p. 8.

Kunigaikščių Radvilų šeimos atvaizdai – grafinių portretų albumas, kurį sudaro 165 Nesvyžiaus galerijos portretų vario raižinių kopijos. Giminės portretų rinkinį savo pilyje Nesvyžiuje pradėjo kaupti Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616). Vėliau galeriją papildė paveikslai iš kitų Radvilų giminės atstovų rinkinių. Nesvyžiaus galerija gerokai pagausėjo Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės (1702–1762) laikais. Jo nuopelnas – ir portretų albumo sudarymas. Panegirinės dedikacijos albumo užsakovui Mykolui Kazimierui Radvilai ir tekstinių komentarų autorius – Nesvyžiaus rūmų archyvistas Martynas Pranciškus Viobė. Albumui vario raižinius sukūrė rūmų dailininkas Hiršas Leibovičius (1700–1770) ir kiti dvaro dailininkai. Jame yra ir H. Leibovičiaus sukurtas M. K. Radvilos Žuvelės bibliotekos ekslibrisas. Viršelis puoštas veikiausiai Vilniaus kašteliono ir vaivados Mykolo Jeronimo Radvilos (1744–1831) bibliotekos superekslibrisu. Albumas buvo išspausdintas Nesvyžiaus jėzuitų spaustuvėje tik 50 egzempliorių tiražu.

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 90.

Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 90-99.

Parodos: „Advokato J. Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“, 2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. spalio 21 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

Nuotraukos:

2-oji: Žemaičių vyskupas Mikalojus Radvila (~1496–1529).

3-ioji: Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė (1520–1551).

4-oji: Biržų ir Dubingių kunigaikštis, LDK didysis etmonas, kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis (~1515–1584).

5-oji: Nesvyžiaus ir Olykos kunigaikštis, LDK kancleris, Livonijos vietininkas, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565).

6-oji: Vilniaus vyskupas, pirmasis Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila (1556–1600).

7-oji: LDK didysis maršalka, Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616).

8-oji: LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1702–1762).