Lietuvos Menas

Icones familiae ducalis Radivilianae [...] LM-84

Icones familiae ducalis Radivilianae [...] LM-84

Autorius: Wöbe Martinus Franciscus

Antraštė: Icones familiae ducalis Radivilianae ex originalibus in Gazophylacio Ordinationis ab antiquo servatis picturis desumptae. Inscriptionibus historico-genealogicis ex documentis authenticis compendiose illustratae, anno 1346 ad 1758. Deductae.

Antraštė lietuvių kalba: Kunigaikščių Radvilų šeimos atvaizdai, išrinkti iš ordinacijos ižde nuo seno saugotų originalių paveikslų. Glaustai iliustruoti istoriniais–genealoginiais įrašais iš autentiškų dokumentų, nuo 1346 iki 1758 metų išvesti.

Publikuota: Nesvisii in typographia privilegiata ducali Radiviliana. Collegii Societatis Jesu, 1758 / Nesvyžiaus kunigaikščių Radvilų privilegijuotoje spaustuvėje, Jėzaus Draugijos kolegijos.

Įrišimas: to meto odinis įrišmas.

Grafinių portretų albumas Icones familiae ducalis Radivilianae, išleistas 1758 m. in folio Nesvyžiaus Radvilų spaustuvėje. Tai unikalus leidinys, 165 vario raižiniuose vaizduojantis visą Radvilų giminę nuo jų legendinio pirmtako Vaišundos (1346) iki Karolio Stanislovo Radvilos (1758). Rinkinys grafiškai atkartoja Radvilų portretų rinkinį iš Nesvyžiaus paveikslų galerijos. Iš 165 atvaizdų originalūs tik 70%, kiti atkurti iš imaginacinių portretų (sprendžiant iš graviravimo technikos). Rūmų archyvistas Martynas Pranciškus Vobė (Marcin Franciszek Wöbe) yra inskripcijų (tekstiniai komentarai prie kiekvieno portreto apie vaizduojamą asmenį, jo pareigas ir nuopelnus, gimimo ir mirties datos) ir panegirinės dedikacijos albumo užsakovui Mykolui Kazimierui Radvilai Žuvelei autorius. Albumas buvo atspausdintas tik 50 egzempliorių tiražu. Iki mūsų laikų išlikusių originalios pirmosios laidos egzempliorių yra labai nedaug (baltarusių mokslininkai užregistravo septynis), kiekvienas jų - tikra bibliografinė retenybė. Šalia savo ikonografinės ir bibliografinės vertės, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomas vienintelis Lietuvoje Radvilų albumo egzempliorius turi taip pat didžiulę istorinę reikšmę.

Šaltinis: Misiūnienė, Jadvyga. Kunigaikščių Radvilų giminės portretų albumas. - Tarp knygų. 2010, Nr. 10.

LDK didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis savo pilyje Nesvyžiuje sistemingai pradėjo kaupti lobyną, ginklų kolekciją, biblioteką, taip pat paveikslų galeriją su protėvių ir gyvų šeimos narių atvaizdais. Vėliau galeriją gerokai papildė paveikslai, perėję Nesvyžiaus savininkams Radviloms iš kitų šios giminės atstovams priklausiusių rinkinių. Taip pat giminės portretų galerija pagausėjo Mikalojaus Kazimiero Radvilos Žuvelės laikais. Pastarojo nuopelnu laikytinas monumentalaus giminės atvaizdų albumo sudarymas. Albumui vario raižinius sukūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. viduryje vienas ryškiausiai besireiškęs dailininkas Hiršas Leibovičius (1700-1770), kuriam talkino jo tėvas Leiba Zuskelovičius ir kiti nežinomi meistrai.

Albumas „Kunigaikščių Radvilų šeimos atvaizdai“ buvo išspausdintas 1758 m. Nesvyžiuje. Jį sudaro 165 Nesvyžiaus galerijoje saugomų portretų vario raižinių kopijos. Ovaluose išraižyti atvaizdai atkuria portretuojamųjų išorę, jų ištaigingą aprangą. Yra reprezentatyvūs, pabrėžiantys asmenybės orumą.

Šaltinis: Gasiūnas, Vladas. XIX a. Lietuvos grafika. Vilnius: Mokslo ir encklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 11.; Bairašauskaitė, Tamara. Nesenstantis praeities paminklas. Iš: Kotlubajus, Edvardas. Radvilos: Nesvyžiaus giminės portretai / M. Starkmano medžio raižiniai. Vilnius: Mintis, 1995, p. 8.

Kunigaikščių Radvilų šeimos atvaizdai – grafinių portretų albumas, kurį sudaro 165 Nesvyžiaus galerijos portretų vario raižinių kopijos. Giminės portretų rinkinį savo pilyje Nesvyžiuje pradėjo kaupti Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616). Vėliau galeriją papildė paveikslai iš kitų Radvilų giminės atstovų rinkinių. Nesvyžiaus galerija gerokai pagausėjo Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės (1702–1762) laikais. Jo nuopelnas – ir portretų albumo sudarymas. Panegirinės dedikacijos albumo užsakovui Mykolui Kazimierui Radvilai ir tekstinių komentarų autorius – Nesvyžiaus rūmų archyvistas Martynas Pranciškus Viobė. Albumui vario raižinius sukūrė rūmų dailininkas Hiršas Leibovičius (1700–1770) ir kiti dvaro dailininkai. Jame yra ir H. Leibovičiaus sukurtas M. K. Radvilos Žuvelės bibliotekos ekslibrisas. Viršelis puoštas veikiausiai Vilniaus kašteliono ir vaivados Mykolo Jeronimo Radvilos (1744–1831) bibliotekos superekslibrisu. Albumas buvo išspausdintas Nesvyžiaus jėzuitų spaustuvėje tik 50 egzempliorių tiražu.

Šaltinis: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 90.

Publikuota: "Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis". Muziejus ir kolekcininkas - 7. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, p. 90-99.

Icones familiae ducalis Radivilianae... Nesvyžius, [1758].

1758 m. Nesvyžiaus jėzuitų spaustuvėje didžiuoju in folio formatu išėjo garsiausias šios spaustuvės leidinys, šlovinantis visą Lietuvos didikų Radvilų giminę, – Kunigaikščių Radvilų giminės atvaizdų albumas. Jo užsakovas buvo Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1702–1762), žinomas kaip Nesvyžiaus Radvilų ordinacijos bibliotekos steigėjas. Nesvyžius garsėjo ir turtinga paveikslų galerija. Čia buvo sukaupta didžiausia kunigaikščių Radvilų portretų kolekcija. Ją atkartoti 165 albumo raižiniuose buvo pagrindinis Radvilos Žuvelės užmojis. Icones Radivilianae autoriai – Hiršas Leibovičius (m. po 1786), portretinių vario raižinių autorius, ir Martynas Pranciškus Vobė (Wobbe), leidinio sudarytojas ir inskripcijų autorius. Radvilų albumas išėjo mažu tiražu (50 egzempliorių) ir šiuo metu yra didelė retenybė – žinomi tik devyni egzemplioriai (vienas jų – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje).

Icones familiae ducalis Radivilianae egzempliorius iš asmeninės dr. Jauniaus Gumbio kolekcijos turi ne tik ikonografinę ir bibliografinę, bet ir didžiulę istorinę vertę. Tai trijų Vilniaus vaivadų albumas. Pirmas jo savininkas buvo leidinio užsakovas Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (Vilniaus vaivada nuo 1744), apie tai byloja jo monograma antraštiniame lape. Paskutiniame lape, vaizduojančiame jo sūnų Karolį Stanislovą Radvilą Mielasis Pone (1734–1790, Vilniaus vaivada 1762–1764 ir nuo 1768), išliko įdomus rankraštinis įrašas, kad 1786 m. rugsėjo 18 d. Nesvyžiaus pilyje savo brolio Vilniaus vaivados [Karolio Stanislovo Mielasis Pone] akyse netikėtai mirė Lietuvos didysis pakamarys Jeronimas [Jeronimas Vincentas, Radvilos Žuvelės sūnus iš antrosios santuokos], palikęs vos aštuonių savaičių Bialoje gimusi sūnų Dominyką [būsimąjį XI Nesvyžiaus ordinatą]. Eksponuojamas egzempliorius XIX a. pradžioje buvo naujojo savininko perrištas ir pažymėtas neįvardytu jo superekslibrisu. Tyrimai rodo, kad tai Mykolo Jeronimo Radvilos (1744–1831), Klecko ordinato ir paskutiniojo Vilniaus vaivados (1790–1795) nuosavybės ženklas. Šis superekslibrisas Lietuvos knygos istorijos tyrėjams dar nežinomas. Eksponuojamo Radvilų albumo tyrimai dar nebaigti, planuojama mokslinė publikacija. (Jadvyga Misiūnienė)

Parodos: „Advokato J. Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“, 2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. spalio 21 d., Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

Nuotraukos:

2-oji: Žemaičių vyskupas Mikalojus Radvila (~1496–1529).

3-ioji: Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė (1520–1551).

4-oji: Biržų ir Dubingių kunigaikštis, LDK didysis etmonas, kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis (~1515–1584).

5-oji: Nesvyžiaus ir Olykos kunigaikštis, LDK kancleris, Livonijos vietininkas, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565).

6-oji: Vilniaus vyskupas, pirmasis Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila (1556–1600).

7-oji: LDK didysis maršalka, Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616).

8-oji: LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1702–1762).