Autorius: Daunoras Stanislovas
Sukūrimo metai: 1862 m.
Kūrimo technika: drobė, aliejus.
Matmenys: 68x55 cm.
Signatūra: Кон. С. Добнаръ / 1862 г. (paveikslo apačioje dešinėje pusėje)
Šv. Petras – apaštalas, pirmasis Romos katalikų bažnyčios popiežius. Buvęs žvejys, vardu Simonas. Ilgą laiką žvejojęs su broliu Andriejumi. Su Jėzumi susitikęs prie Jordano upės, kur atėjęs paklausyti Šv. Jono Krikštytojo pamokslo. Čia jį Jėzus pavadinęs Uola (gr. Petros) ir pakvietęs tapti jo mokiniu. Simbolinę vardo prasmę atskleidžia Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiąs uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Visose Evangelijose rašoma, jog Petras tris kartus išdavęs Kristų. Krikščionių persekiojimo laikais nutaręs pabėgti iš Romos, tačiau sutikęs Jėzų Kristų grįžęs atgal. Miręs kankinio mirtimi. Nukryžiuotas galva žemyn, nes dėl savo išdavystės manęs nesąs vertas mirti taip pat kaip Kristus.
Po valgio klausė Kristus Jėzus tarydamas: „Simonai, sūnau Jono, ar myli mane didžiau ne kaip tie kiti?“ Atsakė šv. Petras: „Myliu, Viešpatie“. Tarė Jėzus: „Ganyk aveles mano“. Vėl klausė: „Simonai, ar myli mane?“ Šv. Petras atsakė su ašaromis: „Tu žinai, Viešpatie, jogei myliu Tave“. Atsakė Išganytojas: „Ganyk aveles mano“. Dar trečią kartą klausė: „Ar myli mane?“ Kad šv. Petras atsakė mylįs, tarė Kristus: „Ganyk avinėlius mano“. Tais žodžiais pavedė valdžiai šv. Petro ne vien aveles, tai yra šiaip jau žmones, bet ir avinėlius, tai yra vyskupus su kunigais. Padarė jį pirmuoju Tėvu Šventu, arba popiežium, ir pakėlė aną į galvas Bažnyčios savo. Dėl to tai ir lig šios dienos popiežius kaipo įpėdinis šv. Petro yra galva visų katalikų ir aukščiausiu viršininku vieros mūsų.
/.../ Šv. Petras, užsigynęs Viešpaties per mūką, labai karštomis ašaromis apmazgojo tą grieką savo.
/.../ didis kraugerys Neronas ciesorius liepė sugauti šv. Petrą ir į kalinį įsvadinti. Katalikai jo gailėdamos pradėjo melsti, kad bėgtų iš kalinio. Apaštalas Dievo pirma nenorėjo, bet paskui tarė: „Nu gerai, išveskit mane“. Šie ir išvedė. Išeidamas iš miesto šv. Petras sutiko Kristų Jėzų ir klausė: „Viešpatie, kur eini?“ Atsakė Išganytojas: „Einu į Rymą antrą kartą numirti“. Tai pasakęs išgaišo, o šv. Petras, susipratęs negerai darąs, vėl sugrįžo į kalinį. [Motiejus Valančius, „Žyvatai šventųjų“, Raštai 2, p. 225–231]
Šaltinis: Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija. Muziejus ir kolekcininkas – 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 238.
Parodos: Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcijos kūrinių paroda „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.
Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 239; "Senosios tapybos paroda". Kaunas: Lietuvių dailės draugija, 1926, Kat. Nr. 22, P. 3.
Nuotraukose: ekspozicija parodoje „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.