Švenčiausioji Trejybė
Švenčiausioji Trejybė
Švenčiausioji Trejybė

Švenčiausioji Trejybė

Autorius: N / A

Sukūrimo metai: 1819 m.

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 206x136 cm.

Paveikslas paimtas iš Nemakščių kapinių koplyčios (Nemakščių apyl., Raseinių r.). 1973 m. įtrauktas į saugomų dailės paminklų sąrašą (DV 2316, unikalus kodas 13465).

Šaltinis: "Kultūros paminklai/22". Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, "Savastis", 2018, P. 154.

Švenčiausioji Trejybė – pagrindinė bažnyčios dogma, jog vienas Dievas yra trijuose asmenyse. Dievas Tėvas – tai pirminė versmė, iš kurios sklinda visa dievystė; Dievas Sūnus yra atvaizdas arba Žodis, išreiškiantis Tėvą; Dievas Šventoji Dvasia yra ryšys, jungiantis Tėvą ir Sūnų; ji yra nematoma, tik jaučiama – kaip vėjas, kuris pučia, kur nori, ir nežinia, iš kur ateina ir kur link nueina. Kai Tėvas kūrė pasaulį, jis jį kūrė per savo Žodį, su savo Dvasia.

Dievas Tėvas vaizduojamas senas, su ilga barzda ir trikampiu nimbu virš galvos, atsirėmęs į Žemės rutulį, dešine ranka laiminantis, o kaire liečiantis Žemės rutulį iš viršaus. Dievo Sūnus dažniausiai dešine ranka laiko kryžių, o kairę uždėjęs ant krūtinės. Spindulius skleidžianti Šventoji Dvasia balandžio pavidalu sklando virš jų galvų. Siužetuose Švč. Trejybė ir Apreiškimas ji simbolizuoja išmintį, protą, gerą patarimą, jėgą, žinojimą, romumą ir dievobaimingumą. Krikščioniškoje ikonografijoje Švenčiausioji Trejybė dar vaizduojama simboliškai kaip akis trikampyje ir vadinama Apvaizda; akis yra visažinystės, budrumo ir nuolatinės Dievo globos simbolis.

Taip pasirėdęs [Jėzus Kristus] pradėjo apsakinėti dievišką mokslą savo. Apreiškė žmonėms vieną teesant Viešpatį Dievą Sutvertoją visų daiktų, bet trijose asabose, kurios šiaip vadinas: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Dvasia Šventa. Jogei visos tos asabos turi vieną galybę ir vieną dievystę. Jogei Dievas Tėvas nė nuo ko nepaeina, Sūnus Dievo yra pagimdytu per Dievą Tėvą, o Dvasia Švenčiausia paeina nuo Dievo Tėvo ir nuo Dievo Sūnaus. Jogei Sūnus Dievo, būdamas nuo amžių be pradžios Dievumi, priėmė kūną ir dūšią žmogaus įsčiuje Švenčiausios Marijos Panos, o užgimęs yra kartu Dievu ir žmogumi. [Motiejus Valančius, „Pradžia ir išsiplėtimas katalikų tikėjimo“, Raštai 3, p. 579]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 24.

Parodos: Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcijos kūrinių paroda „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.

Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 26; "Kultūros paminklai/22". Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, "Savastis", 2018, P. 154.

Nuotraukose: eskpozicija parodoje „Surinkta ir išsaugota“, 2016 m. rugsėjis-sausis, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius.