Moters portretas

Autorius: Bernšteinas-Sinajevas Leopoldas (Levas), 1867 - 1944

Sukūrimo metai: XIX a. pab.

Kūrimo technika: bronza, įgilintas bareljefas.

Matmenys: Ø 48 cm.

Vilniuje gimusio Leopoldo (Levo) Bernsteino-Sinaeffo kūriniai – skulptūros ir grafikos darbai šiuolaikiniam meno mylėtojui beveik nežinomi. Apie jo kūrybos pobūdį galime spręsti iš negausių dailininko biografijos duomenų ir vos keleto išlikusių kūrinių.

Būdamas vos keturiolikos išvyko į Paryžių, bet prieš tai porą metų dailės pradmenų galėjo pasimokyti Vilniaus piešimo  mokykloje. Paryžiuje skulptūros mokėsi pas garsų to meto monumentų ir dekoratyvinės skulptūros kūrėją Aimé-Julesʼį Dalou. talkino ir skulptoriui Augusteʼui Rodinui jo dirbtuvėje. Į Lietuvą nebegrįžo, Paryžiuje įkūrė nuosavą skulptūros studiją, turėjo mokinių.

Kūrė bronzinius ir marmurinius žymių asmenų biustus, žanrines ir simbolistines skulptūras, paminklus. Jau nuo 1890 m. eksponavo kūrinius Paryžiaus salonuose, 1900 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanotas aukso medaliu, 1901 m. pelnė Garbės legiono ordiną. 1900 m. lankėsi Rusijoje, susipažino su Levu Tolstojumi, vėliau sukūrė jo medalį. Maskvoje sukūrė bareljefinio frizo, vaizduojančio rusų dailininkų ir rašytojų eiseną pas dievą Apoloną, eskizus dabartinio A. Puškino dailės muziejaus fasadui. Projektas nebuvo įgyvendintas, bet pagal šiuos eskizus manoma sukurti lipdiniai, puošiantys privatų nuomojamą namą Plotnikov skersgatvyje. Vėliau dalyvavo ir paminklo imperatoriui Aleksandrui II konkurse. Dėl ryšių su Rusija neretai priskiriamas rusų dailininkams. Paryžiuje visa dešimtmetį kūrė simbolistinę skulptūrą „Jaunystė ir senatvė“, ją vokiečių okupantai sunaikino, o dailininką 1944 m. išsiuntė į Dransy koncentracijos stovyklą ir netrukus perkėlė į Aušvicą, kur Bernsteinas-Sinaeffas neilgai trukus neteko gyvybės. Pavienių skulptoriaus kūrinių yra vos keliuose muziejuose, įskaitant Rusų muziejų Sankt Peterburge.

Įgaubtoje sferoje įgilintas bronzinis bareljefas, vaizduojantis nežinomą vidutinio amžiaus moterį, yra vienintelis Bernsteino-Sinaeffo kūrinys Lietuvoje. Moters biustas pavaizduotas prisilaikant realistinio modelavimo principų, tuo pat metu perteikia ir lengvai besišypsančios moters emocinę būseną. Sprendžiant iš bareljefo stilistikos, greičiausiai jis yra sukurtas XIX a. pabaigoje (Dr. Jolanta Širkaitė).

Nuo seno visuomenėje egzistuoja neteisingas požiūris, kad žydų dailėje negalima vaizduoti žmogaus kūno, nes tai draudžia antrasis Dekalogo įsakas: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštybėse danguje ir kas yra žemumoje ant žemės, nei į tai, kas yra vandenyse po žeme“ (Iš 20,4). Vis dėlto ilgą laiką buvo pamiršta antroji šio įsako dalis: „Nesilenksi jiems ir negarbinsi“ (Iš 20,5). Taigi, antrasis Dekalogo įsakas nedraudžia vaizduoti kūno – draudžia tik stabmeldystę. Nuo seno sinagogos buvo puošiamos žmonių ir gyvūnų atvaizdais, pasakojančiais šventraščių įvykius. Tik VI a., kai krikščionybė ėmė intensyviai naudoti dailę kaip religijos propagavimo šaltinį, sinagogose vis rečiau imta vaizduoti žmogaus figūrą. Dažniausiai rabinai draudė skulptūrinį atvaizdą, baimindamiesi, kad statula netaptų garbinimo objektu. Tad, nors antrasis Dekalogo įsakas darė įtaką žydų dailei, bet jos plėtros, siužetų ir formų įvairovės nesustabdė. Įdomu tai, kad dauguma pirmųjų litvakų dailininkų buvo būtent skulptoriai – Markas Antokolskis, Leopoldas (Levas) Bernšteinas-Sinajevas, Žakas Lipšicas, Borisas Šacas, Viljamas Zorachas ir kiti. Šie dailininkai suteikė impulsą žydų dailės raidai ir formavo pirmosios žydų dailininkų kartos estetines pažiūras bei raišką (Vilma Gradinskaitė).