Milda
Milda
Milda
Milda
Milda

Milda

Autorius: Alchimavičius Kazimieras, 1840 - 1916

Sukūrimo metai: 1910 m. 

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 216 x 130 cm.

Parodos „Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius“ simboliu tapo vienas žymiausių dailininko kūrinių – kompozicija „Milda“. Pirmąjį paveikslą dailininkas nutapė 1890 m. Varšuvoje. Tuomet K. Alchimavičius buvo jau gerai žinomas Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetų tapytojas, paveikslų „Margirio mirtis“, „Lizdeika su dukterimi Pajauta ant Perkūno šventyklos griuvėsių“, „Mykolo Glinskio mirtis kalėjime“, „Gedimino laidotuvės“ autorius. Tapydamas „Mildą“ dailininkas rėmėsi Juozapo Ignoto Kraševskio poemos „Vitolio rauda“ pasakojimu apie meilės deivės Mildos ir lietuvio žvejo Ramojaus meilę, juos užgriuvusią Perkūno rūstybę, tragišką Ramojaus žūtį ir Mildos pabėgimą. K. Alchimavičius pavaizdavo bausmės momentą, J. I. Kraševskio poemoje aprašytą taip:

Perkūnas pasipurtė, sudundėjo padangė,

Ir rytų kalnai suvirpėjo pamatuose,

Vėjų genami, pakilo juodi debesys

Ir šniokšdami audrą ir sunaikinimus nešė. 

Juozapas Ignotas Kraševskis. Vitolio rauda (vertė Povilas Gaučys)

Baigtas paveikslas pirmą kartą buvo parodytas Miunchene, 1890 m. vasarą vykusioje kasmetinėje dailės parodoje. Kritikų jis buvo gerai įvertintas, apibūdintas kaip „gražus, gerai nutapytas, sklidinas jausmingumo“. Viena iš Berlyno įmonių išleido paveikslo reprodukciją. Tais pačiais metais „Milda“ buvo eksponuota Varšuvoje Dailės skatinimo draugijos (Zachęta) organizuotoje Wojcecho Gersono konkurso parodoje ir pelnė pirmą premiją (600 sidabro rublių).

Sekančiais, 1891 m., „Milda“ buvo parodyta Varšuvos Krywulto salone, Krokuvos Dailės bičiulių draugijos parodoje, o svarbiausia – tarptautinėje dailės parodoje Berlyne, iškilmingai atidarytoje gegužės 1 d. ir veikusioje iki rugsėjo 20 d. Berlyno paroda lenkams buvo didelis įvykis, „Milda“ čia buvo įvertinta mažuoju aukso medaliu.

Berlyno tarptautinę dailės parodą aplankęs daktaras Jonas Basanavičius „Vienybėje lietuvninkų“ rašė: Dyvų dyvai: pats akims savo netikėjau perskaitęs po iszpiesztu per Kaz. Alchimowiczią abrozu (N. 3801) szitą paraszą: „Milda“ (Venus der litthauischen Mythologie). Abrozas, ant kurio lietuviszkoji Milda – vardas Mildos Juszkos dainose tankiai minavojimas – iszpieszta tapusi, yra labai didelis. Milda, meilės deivė, yra czion paveiksle jaunutėlės – nuogos – merginos su ilgais geltonais plaukais, mėlynomis akelėmis iszreikszta, ir galima sakyti, iszrodo kaipo paveikslas kuniszkos grožybės. Stovi ji vieną ranką ties galva pakėlusi, deszinę savo ranką į szalį pakreipusi; užpakalyje prie jos kojų guli tulas, jaunas, regimai negyvas, vaikinas. Iszversti kelmai medžių, tarytum, nuog vėtros, skubriai tekantis vanduo upelio, tamsumas girios, kurioje Milda stovi, žaibas – vislab dapildo sceneriją. Pulkas žmonių tankiai stovi priesz szitą mūsų Mildą ir gėrisi jos dailumu; o kad szis abrozas turi savyje sui generis dailumą – negalima abejoti. Bet neabejotina ir tai, kad tulas lenkelis ant Mildos žiūrėdamas neužmirsz pasakyti: „scena dzika, jak dziki Litwin“. Ar tą mįslį ir Alchimoviczius izsrekszti norėjo – nežinau; žinau tik tiek, kad jo darbas užsipelno, idant jis per kokį Lietuvos mecenatą nupirktas taptų ir galėtų kur Lietuvoje likti. (Jonas Basanavičius. Gromata iš Berlyno. Vienybė Lietuvninkų, 1891, Nr. 30, p. 357).

1893 m. K. Alchimavičiaus „Milda“ buvo parodyta dar vienoje didelėje parodoje – Pasaulinėje parodoje Čikagoje, skirtoje 400-osioms Amerikos atradimo metinėms ir Kristupui Kolumbui (veikė nuo 1893 gegužės 1 d. iki spalio 3 d.). K. Alchimavičius šioje parodoje eksponavo 5 kūrinius, iš kurių „Mildą“ rodė pagrindinėje salėje, greta žymiausių lenkų dailininkų kūrinių. Parodos recezentas rašė: Lankytojų dėmesį pritraukia kelios didelės drobės, iš kurių populiariausia, nes labiausiai netikėta, ta, kurioje pavaizduotas gūdus miškas su nuoga jauna moterim, išgąsdinta žaibo ir lietaus gūsio, krentančio į jos pusę, ir gražiu jaunu vaikinu, gulinčiu jai prie jos kojų. Laimė, paveikslas turi paaiškinimą, kuriame sakoma, kad pasak senos lietuvių legendos Milda, meilės deivė, įsimylėjo jauną žveją ir buvo nubausta Perkūno, griausmo dievo, kuris nužudė jaunuolį ir sugriovė „gintaro rūmus Baltijos jūros gelmėse“. Šis paveikslas, kuris buvo rodomas ir reprodukuotas Vokietijoje, yra  Alchimavičiaus iš Varšuvos. (S. Listy z Wystawy Kolumbijskiej. Czas, 1893, nr 187. s. 1).

1894 m. Čikagos paroda buvo perkelta į San Franciską, o vėliau į Los Andželą. 1895 m. balandžio 25–26 d. Čikagos parodoje eksponuoti lenkų dailininkų kūriniai buvo parduodami aukcione Niujorke. K. Alchimavičiaus „Milda“ buvo parduota už 625 dolerius – tuo metu tai buvo didelė suma. Wojcecho Gersono „Lietuvos krikštas“ tame pačiame aukcione buvo parduotas už 425 dolerius. Įdomu tai, kad abu paveikslus nupirko tas pats asmuo – pastorius Dean Hoffman.

Tolesnis pirminio „Mildos“ varianto likimas ilgą laiką nebuvo žinomas. 2018 metais kūrinys pasirodė „Agraart“ aukcione ir buvo nupirktas „Art-Belarus“ kolekcijai (iliustracija žr. https://artbelarus.by/ru/collection/5283.html?from_artist=16410)

1910 m. K. Alchimavičius nutapė dvi „Mildos“ replikas. Viena iš jų saugoma Varšuvos nacionaliname muziejuje, kita Lietuvos kolekcininkų dėka pateko į Lietuvą ir šiuo metu yra eksponuojama Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančioje parodoje. Taigi, Jono Basanavičiaus noras, kad „Milda“ atsidurtų Lietuvoje, praėjus daugiau nei šimtui metų, išsipildė.

Parengė parodos „Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius“ kuratorė, dailėtyrininkė Dalia Tarandaitė.


"– Ką gi matei? – rūsčiai Perkūnas sušuko

Ir parodė į žemę.

– Tėve, baisų dalyką! 

Ar žinai, kur yra Milda?

– Tikriausiai žemėje. 

– Teisingai, savo giraitėje; bet kas ją ten laiko? –

– Naktis – jos laikas. Joje širdis įkaitina 

Ir lūpas sulydina, ir beria malonumus. –

–Ji! O, pažiūrėk, kas Lietuvoje darosi! 

Nebėr meilės, nei santuokų, nei santaikos. 

Ji savo giraitėje ne aukų laukia, 

Bet su žmogum myluojasi! 

Abu drauge mačiau prieš akimirką,

Jiems išsiveržiant iš glėbio, 

O šventvagis Nemuno pakrante pabėgo. 

Mano tėve! Nubausk Mildą! Griausmu! 

Perkūnas pasipurtė, sudundėjo padangė,

Ir rytų kalnai suvirpėjo pamatuose, 

Vėjų genami, pakilo juodi debesys 

Ir šniokšdami audrą ir sunaikinimus nešė".

Šaltinis: Juozapas Ignota Kraševskis. "Vitolio rauda" (vertė Povilas Gaučys).

Parodos: Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius. 2020 m. spalio 29 d. – gruodžio 13 d. Vilniaus paveikslų galerija. 

Nuotraukose: Parodos "Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius" plakatas;  ekspozicija parodoje "Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius. 2020 m. spalio 29 d. – gruodžio 13 d. Vilniaus paveikslų galerija".