V. Vizgirdos portretas
Sukūrimo metai: 1937 m.
Kūrimo technika: drobė, aliejus.
Matmenys: 87 x 77.5 cm.
Parašas: A.Valeška 1937 (viršuje dešinėje).
Šiame portrete Adolfas Valeška (1905–1994) nutapė savo gerą draugą tapytoją Viktorą Vizgirdą. Jie abu XX a. 3-iajame dešimtmetyje mokėsi Kauno meno mokykloje, lankė Justino Vienožinskio studiją. Abu formavo lietuvišką modernizmą, nors jų meninės pažiūros šiek tiek skyrėsi. Vizgirda buvo „Ars“ grupuotės narys, o Valeška laikėsi savarankiškai. Abu priklausė žurnalo „Naujoji Romuva“ intelektualų ratui.
Vizgirda pasižymėjo įspūdinga išvaizda – didžiulėmis tamsiomis akimis, juodais plaukais – ir itin savitu charakteriu – ramus, mąslus, bet juntamai įsitempęs, „degantis“ menininkas. Lietuvių dailės istorijoje išlikęs ryškus, ekspresyvus Vizgirdos portretas, nutapytas arsininko Antano Samuolio („Dailininkas (V. Vizgirdos portretas)“, 1932). Jis nutapė kolegą tik su viena akimi, o išraiškingus veido bruožus stipriai keitė, šaržavo. Pats Vizgirda autoportretuose save vaizduodavo kaip santūrų, šiek tiek susikausčiusį jauną vyrą namų aplinkoje. Valeška siekė perteikti kolegos vidinę jėgą – portrete ji jaučiama, bet dar ryškiau matoma vidinė įtampa, kurią akcentuodavo amžininkai. Įdomu tai, kad Valeškos nutapytasis portretas Vizgirdai patiko. Jo vertinimu, Valeška neieškojo pigaus panašumo ir sugebėjo pagauti portretuojamojo „tikrąjį aš“ (Viktoras Vizgirda / sud. Viktoras Vizgirda, Algimantas Kezys. Chicago: Lithuanian Library Press, 1982).
Šaltinis: Meno albumas „Lemties klajūnai“, sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, Vilnius: Ellex Valiunas, 2026 m.
Publikuota: Meno albumas „Lemties klajūnai“, sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, Vilnius: Ellex Valiunas, 2026 m.; Meno albumo „Lemties klajūnai“ katalogas, sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, Vilnius: Ellex Valiunas, 2026 m.