Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia
Veliuonos koplyčia

Veliuonos koplyčia

Autorius: N / A

Zaleskių šeimos koplyčia-mauzoliejus – didikų Zaleskių laikus menanti koplyčia, kuri stovi Jurbarko rajone, Veliuonos katalikų kapinėse, Dariaus ir Girėno gatvės gale. Koplytėlė stūkso apie 1,6 km į vakarus nuo Veliuonos dvaro. Galima rasti šaltinių, mininčių, jog koplyčia pastatyta 1814 m. Kitais (oficialiais) duomenimis, koplyčios statybos pabaigos data - 1844 m.

Bebaigianti griūti mūrinė Zaleskių giminės laidojimo koplyčia - ryškus kapinių akcentas. Buvo išlikusios tik sienos su smailiaarkėmis durų ir langų angomis, būdingomis stilistinei architektūrai. Statinys vieno aukšto, 26 m² ploto. Priekiniu fasadu koplytėlė atgręžta į Nemuno slėnį. 2019 m. sausio mėn. Jurbarko rajono savivaldybė paskelbė apie šios koplyčios  viešą pardavimą. Ilgus metus bešeimininke buvusią koplytėlę įsigijo lietuviško meno globėjas dr. Jaunius Gumbis. 2020 m. baigti koplytėlės atstatymo darbai.

1833 metai laikytini parapinių Veliuonos kapinių įsteigimo data. Kapinės buvo įkurtos ant aukšto Nemuno kranto. XIX a. pirmosios pusės antkapių neišliko. Yra keli XIX a. pabaigos antkapiniai paminklai. Veliuonos dvaro savininkai Zaleskiai šiose kapinėse pastatė laidojimo koplyčią. Ji žymėjo anuometinį kapinių centrą.Eiliniai parapijiečiai laidoti tolėliau nuo centro.

Pirmojo pasaulinio karo metais koplyčios stogą pramušė iš Suvalkijos atlėkęs sviedinys. Mat tuo metu vyko laidotuvės, iš anos Nemuno pusės buvo matyti, kad netoli koplyčios kažkas juda, būriuojasi žmonės, todėl ir buvo paleistas sviedinys. Po šio karo Zaleskių koplyčia dar buvo su langų rėmais, čerpių stogu, bet jos niekas neremontavo. 1932 m. per Devintines kunigas V. Polonskis Vytauto gatvėje pastatė altorėlius, vedė iki kapinių procesiją, buvo meldžiamasi už mirusiuosius. Po Antrojo pasaulinio karo plėšikai atvėrė Zaleskių koplyčios rūsio duris ir ieškodami aukso išjudino Zaleskių mirusiųjų palaikus. Vėliau įėjimas į rūsį buvo užsandarintas.

XX a. antroje pusėje senosios kapinės buvo išplėstos. Priešais senąsias katalikų kapines (į miestelio pusę) buvo įsikūrusios žydų kapinės (pokario metais sunaikintos) bei evangelikų liuteronų kapinės, vadintos vokiečių kapinėmis (dabar sunykusios, stovi atminimo paminklas). (Vikipedija)