Autorius: Šileika Jonas, 1883 - 1960
Sukūrimo metai: 1911 m.
Kūrimo technika: drobė, aliejus.
Matmenys: 63,5 x 48,2 cm.
Signatūra: AD: J. Šileika.
1912 m. buvo eksponuojamas VI-oje lietuvių dailės parodoje.
Jonas Šileika (1883–1960) – pirmųjų lietuvių dailės parodų Vilniuje dalyvis, įsiliejęs į priešaušrio meninę kultūrą nuo trečiosios lietuvių dailės parodos (1907). Šeštojoje lietuvių dailės parodoje (1912) eksponuotas „Seno bavaro portretas“ (kataloge – „Senelio bavariečio portretas“) vertingas kaip ankstyvojo laikotarpio dailininko kūrybos pavyzdys, demonstruojantis gerą profesinį pasirengimą ir besiformuojančius svarbiausius kūrybos bruožus – aiškią meninę formą, dekoratyvią tapymo manierą, šviesią nuotaiką, tikslią portretuojamo charakteristiką. Juolab kad J. Šileika nebuvo produktyvus, o didžioji dalis šio periodo darbų, laikinai paliktų Miunchene, dingo Pirmojo pasaulinio karo metais. „Seno bavaro portretas“ pasižymi klasikine kompozicija: asmuo vaizduojamas iki pusės, kiek pasisukęs į priekį. Natūrali poza ir atviras žvilgsnis palieka betarpiško bendravimo su žiūrovu įspūdį, kurį sustiprina gamtinė aplinka. Portretas pasižymi šviesiu koloritu, saikingai apibendrinta tapyba, gyva plastine veido modeliuote, nutapyta pasitelkus natūralios šviesos ir šešėlių kontrastus. Saulėtas vasaros peizažas, tapęs neatsiejama vėlesnio laikotarpio J. Šileikos kūrybos dalimi, papildo giedro veido pagyvenusio bavaro vidinę būseną. Lietuvos periodo portretuose autorius rinkosi lietuvišką peizažą, šiuo atveju tapomas pietryčių Vokietijos gamtovaizdis su charakteringa to regiono architektūra. Kūrinyje pasireiškia būdingi menininko stilistikos bruožai, gal tik portreto kameriškumas išduoda ankstyvąjį J. Šileiką. Portretas reikšmingas ir kaip Miuncheno dailės akademijos principų sklaidos lietuviškoje dirvoje pavyzdys. Tuo metu, kai Vakarų Europoje vyravo impresionizmas, Miuncheno dailės akademijos pedagogai reikalavo tikslaus piešinio, aiškios kompozicijos, dekoratyvios tapybos, santūraus kolorito. Šie bruožai, atitikę nuosaikų ir ramų J. Šileikos charakterį, pasireiškė jau ankstyvojoje menininko kūryboje, konkrečiai – „Seno bavaro portrete“, vėliau mažai kito. Dailėtyrininkas Jonas Umbrasas apgailestavo, kad ankstyvąją J. Šileikos kūrybą pažįstame tik iš nuotraukų ir fragmentiškų parodų apžvalgų (Lietuvių tapybos raida 1900–1940: srovės ir tendencijos, Vilnius: Mokslas, 1987, p. 31–32). Tad dabar turime progą papildyti Lietuvos dailės palikimą retu ankstyvojo periodo J. Šileikos darbu (Dr.Lijana Natalevičienė).