Medardo Kazimiero Končos bareljefas

Autorius: Romeris Alfredas Izidorius, 1832 - 1897

Sukūrimo metai: apie 1880 m. 

Kūrimo technika: bronza.

Matmenys: Ø 23.

Signatūra: mongrama „AR“ (apačioje, dešinėje pusėje).

Tekstas averse – „MEDARD KOŃCZA MARZAŁEK PTU. WILKOMIERS.“ ir vėliau išgraviruotas tekstas – „4 Paździer: 1808 r. + 6Marca. 1890 r.

Bareljefas priklauso Lietuvos dailės nacionaliniam palikimui, turi istorinę-meninę vertę. 

Vienas iš nedaugelio Alfredo Römerio skulptūrinių darbų, vaizduojantis jo sesers vyrą Medardą Končią, kuris taip pat buvo ir Ukmergės apskrities bajorvedys. Visi Alfredo Römerio medalionai vaizduoja jo šeimos narius, ar jam artimus ir gerbiamus asmenis. Bareljefus Alfredas Römeris užsakydavo išlieti iš bronzos vilniečiui Zimodrai.

Končia Medardas Kazimieras, Konča (lenk. Medard Kazimierz Kończa), g. 1808 10 04 Lokinėje (prie Siesikų), m. 1899 03 18 (Lokinėje prie Siesikų; palaidotas Siesikuose), 1830–31 sukilimo dalyvis.  Mokėsi pijorų mokykloje Ukmergėje, 1826 baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Ukmergės apskrityje suorganizavo apie 1000 sukilėlių būrį, jam vadovavo. 1831 04 17–24 dalyvavo nesėkmingame Vilniaus puolime. 1831 05 19 išrinktas Ukmergės apskrities sukilimo komiteto vadovu.1831 05 23 su būriu prisijungė prie generolo D. A. Chłapowskio (buvo jo adjutantas) reguliariosios kariuomenės, 1831 06 19 dalyvavo Panerių kautynėse, vėliau – Šiaulių kautynėse. 1831 07 13 su sukilėliais pasitraukė į Prūsiją. Netrukus grįžo į Lietuvą, buvo tardomas. 1837–38 veikė slaptoje draugijoje (dauguma jos narių buvo 1831 veikusio sukilėlių Vyriausiojo komiteto nariai). 1838 Vilniuje suimtas, 1839 ištremtas į Velikij Ustiugą (kitais duomenimis, į Vologdos guberniją). 1843 (kitais duomenimis, 1845) grįžo į Lietuvą, gyveno Lokinėje. 1858–63 Ukmergės apskrities bajorų maršalka. 1863–64 sukilimui nepritarė, bet Rusijos imperijos valdžios kaltintas rėmęs sukilėlius, apie vienerius metus kalintas Ukmergėje, Vilniuje.