Vilniaus apylinkės. Vingis

Autorius: Žametas Albertas (Vaitiekus), 1821 - 1876

Sukūrimo metai: 1847 m. 

Kūrimo technika: popierius, akvarėlė.

Matmenys: 20x30 cm.

Tapytojas, teatro dekoratorius Albertas Žametas priklauso žymiausiems XIX a. vidurio Lietuvos dailininkams. Jis gimė 1821 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, čia, mokydamasis gimnazijoje ir Bajorų institute, pradėjo ir dailės studijas (buvo Kanuto Rusecko mokinys). Remiamas grafo Benedikto Tiškevičiaus 1840–1847 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje, 1847–1850 m. gyveno Vilniuje ir Raudondvaryje prie Kauno, vėliau tobulinosi Italijoje, keliavo po Prancūziją, Angliją ir Vokietiją. Menininkas visų pirma garsėjo savo Italijos peizažais, 1853 m. už „Tivoli kaskadų vaizdą“ gavo Peterburgo DA „neklasinio tapytojo“ titulą, 1854 m. už „Nemi ežero vaizdą“ gavo Romos Dailės mėgėjų draugijos apdovanojimą. 1859 m. gavo Peterburgo DA akademiko titulą, tais pačiais metais grįžo į gimtinę, tapo Vilniaus archeologinės komisijos nariu-korespondentu, vėliau – Senienų muziejaus dailės skyriaus prižiūrėtoju. 1861–1863 m. su M. Tiškevičiumi keliavo po Europą. 1864 metais grįžo į Vilnių, gimtinėje gyveno iki mirties 1876 m. lapkričio 12 d. (palaidotas Evangelikų liuteronų kapinėse). Buvusius jėzuitų rūmus Vingyje vaizduojanti akvarelė sukurta 1847 m., dailininkui bendradarbiaujant su „Vilniaus albumo“ leidėju Jonu Kazimieru Vilčinskiu. Pagal akvarelę Paryžiuje Louis Pierre Alphonse Bichebois (1801–1850) sukurta litografija, 1848 m. atspausta Lemercier litografijos spaustuvėje, buvo įtraukta į „Vilniaus albumo“ II serijos 1 sąsiuvinį. Buvo išleista juodai balta ir spalvota peizažo versijos. Įdomu palyginti akvarelę su litografijomis, nes iki šiol yra žinoma itin nedaug „Vilniaus albume“ publikuotų kūrinių originalų. Sugretinus kūrinius matyti nedideli kompozicijos ir piešinio pakeitimai, kurie akivaizdžiausiai pastebimi stafažo grupėje. Griūvančių rūmų architektūra litografijoje perteikta gan tiksliai sekant piešiniu, nors detalėse vis dėlto yra skirtumų (litografijoje sudėtingesni langų apvadai pagrindiniame fasade). „Vingio vaizdas“ liudija dailininko meistriškumą ir jo peizažinės tapybos įgūdžius: jautrus ir tikslus piešinys ne tik perteikia gamtovaizdžio pobūdį ar rūmų detales, bet kuria ramios, skaidrios dienos nuotaiką. Lyginant su litografija akvarelė atrodo skaidresnė, joje dailininkui pavyko geriau perteikti erdvinės perspektyvos efektus. Pastatą supančios atmosferos įspūdžiui sukurti pasitelkta ir dangumi skrendančių paukščių vora, ir meistriškai pavaizduotas rūmų atspindys upės vandenyje. Vingio rūmų ikonografija yra gan kukli, be Žameto akvarelės ir jos grafinių kopijų žinomas vos vienas kitas XIX a. piešinys, kuriame užfiksuotas šis iki mūsų dienų neišlikęs istorine ir menine prasme reikšmingas architektūrinis ansamblis. Šiuo požiūriu originali Žameto akvarelė, sukurta iš natūros, yra itin vertinga, nes gali būti laikoma pakankamai patikimu ikonografiniu šaltiniu. Taigi kūrinys neabejotinai reikšmingas ne tik kaip išblaškyto ir fragmentiškai žinomo Žameto kūrybinio palikimo dalis, bet svarbus ir platesniame kontekste, kaip XIX a. Vilniaus meninio gyvenimo liudininkas ir istorinis dokumentas. Dr. (hp) Rūta Janonienė