Aristokratės portretas
Aristokratės portretas

Aristokratės portretas

Autorius: Ylakavičius Napoleonas, 1811 - 1861

Sukūrimo metai: 1852 m.

Kūrimo technika: kartonas, aliejus. 

Matmenys: 41,5 x 35 cm.

Signatūra: Napoleon Iłłakowicz 1852 (dešiniajame krašte).

Biržuose gimęs žymus XIX a. dailininkas, Vilniaus meno mokyklos auklėtinis Napoleonas Ylakavičius (1811–1861) didžiąją gyvenimo dalį praleido emigracijoje, į kurią pasitraukė po 1831 m. sukilimo ir į tėvynę grįžo tik 1857 m. Šio dailininko kūrybinio palikimo studijas sunkina ta aplinkybė, kad jo kūriniai išblaškyti įvairiose šalyse, daugelis jų saugoma privačiose kolekcijose ir tyrėjams Lietuvoje dažniausiai tampa prieinamais tik patekę į aukcionus. Dabar privačiame rinkinyje Vilniuje esantis Ylakavičiaus “Aristokratės portretas” įsigytas iš privačios kolekcijos Prancūzijoje. Atsižvelgiant į signatūroje nurodytus sukūrimo metus, galima teigti, kad portretas buvo nutapytas Paryžiuje, į kurį iš Bordo dailininkas atvyko 1852 m., nes tų pačių metų pabaigoje jis persikėlė į Londoną.

Portrete vaizduojama nežinoma jauna moteris ar mergina, didelėmis akimis žvelgianti į žiūrovą. Ji vilki tuo metu madingo kirpimo juodą suknelę, pro kurios iškirptę matyti puošni, siuvinėta balta palaidinė, kostiumą papildo kuklūs, bet skoningi papuošalai.

Žinoma, kad Ylakavičius buvo vertinamas kaip portretistas, kurių tape daug, ypač vėliau, gyvendamas Londone ir dirbdamas karalienės Viktorijos dvare. Neabejotina, kad gaudavo užsakymų ir Paryžiuje, nors tikslesnių žinių apie jo klientų ratą stokojame. Kadangi yra duomenų apie Ylakavičiaus dalyvavimą masonų ložių veikloje, galima numanyti, kad tarp jo užsakovų galėjo būti ir aukščiausių visuomenės sluoksnių atstovų. Galima atkreipti dėmesį į Ylakavičiaus nutapytos paryžietės portretinį panašumą su vėliau išgarsėjusia prancūzų rašytoja Henrieta Gizo de Witt (Henrietta Guizot de Witt, 1829–1908). Henrieta buvo liberalių pažiūrų Prancūzijos visuomenės ir politikos veikėjo (tarp kitko - buvusio Užsienio reikalų ministro ir ambasadoriaus Londone), populiarių istorijos veikalų autoriaus Fransua Gizo (François Guizot, 1787–1874) dukra. Savo knygose F. Gizo kėlė istorinės pažangos idėją, jos varomąja jėga laikė trečiąjį luomą, kovojantį su feodalizmu, šios idėjos turėjo būti artimos Ylakavičiaus pasaulėžiūrai.

1850 m. Henrieta ištekėjo už olandų kilmės prancūzų politiko Kornelio de Witto (Cornelis de Witt, 1824–1909). Kol kas neturime duomenų apie Ylakavičiaus galimus ryšius su šia šeima, bet negalima ir atmesti tokių ryšių galimybės. Tolesni dailininko biografijos ir kūrybos tyrimai galbūt suteiks papildomų duomenų šiame portrete pavaizduotos moters identifikacijai ir leis patvirtinti arba paneigti prielaidą, kad tai Henrietos de Witt atvaizdas. Bet kokiu atveju, kūrinys vertingai papildo Ylakavičiaus portretinės tapybos rinkinį dar vienu iki šiol nežinotu kūriniu ir yra reikšmingas bendram šio įdomaus tapytojo kūrybinio palikimo tyrimui. (Dr (hp) Rūta Janonienė, VDA Dailėtyros instituto Vyriausioji mokslo darbuotoja).