Režisieriaus Juozo Vaičkaus portretas
Sukūrimo metai: 1930 m.
Kūrimo technika: drobė, aliejus.
Matmenys: 67,5x57 cm.
Signatūra: Arbitblatas. 1930 (paveikslo viršuje kairėje pusėje).
Režisieriaus Juozo Vaičkaus portretas (1930) žymi laikotarpį, kuomet menininkas tapyboje dar naudojo santūrų, niūroką monochromonį koloritą. N. Arbit Blato kūrybą tyrinėjusi Ilona Mažeikienė rašo: „1926-1939 m. gyvendamas Paryžiuje, A. Blatas nenutraukė ryšių su Lietuva. Pas tėvus grįždavo kasmet. Jo pastangomis 1932 m. rudenį Nepriklausomybės aikštėje pradėjo veikti pirmoji privati dailės galerija, kurioje savo kūrinius eksponuodavo tiek vietos, tiek užsienio menininkai. „Todėl nėra stebėtina, kodėl menininkas tapo tuo metu gerai Kaune žinomą, tautinės teatrinės kultūros kūrėjo portretą:„ Didžiausiais ir vertingiausias J. Vaičkaus nuopelnas – drauge su auklėtiniais ir režisieriaus Kastanto Glinskio mokiniais 1920 m. įkurtas Valstybės teatras (Dramos vaidykla) Kaune, kurio istorija tebesitęsia iki šiol. Tokiu būdu jau vien Valstybės teatro sukūrimas leidžia teigti, kad šis žmogus užbaigė vieną Lietuvos tautodailinio teatro (Petras Bielskis) istorijos etapą ir perkėlė tautinį teatrą į profesionalų lygmenį.“ N. Arbit Blato nutapytame portrete atskleidžiamas režisieriaus psichologinis paveikslas. Amžininkai jį prisimena kaip išdidų, visad puošnų kūrėją, išskirtinio talento pedagogą, prikėlusį lietuvišką teatrą. „Neatsitiktinai Stasys Šilingas dar 1940 m. apie J. Vaičkaus nuopelnus Lietuvos kultūrai taip rašė: „Tai buvo didelės dvasios vyras greta Žemkalnio – Vydūno – Tado Daugirdo – Rucevičiaus – Strazdo – atsistojęs ir lydimas daugybės, daugybės tų, jau pamirštų, nežinomų teatro karių, kurie po visą Lietuvą ir visur Rusijoje, Vokietijoje, Amerikoje, kur tik būta lietuvio, sėjo savojo lietuviško meno grūdą“.
Šaltinis: Parodos „Susitikimai“ aprašas. - Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2015.
Teatralizuoti vaidinimai sinagogose ir namuose nuo vaikystės skatino būsimų dailininkų vaizduotę ir natūraliai tapo kai kurių jų kūrybos dalimi. Dailininkas Arbit Balas ypač domėjosi teatru ir scenografija, o jo antroji žmona Regina Resnik buvo Niujorko Metropoliteno operos solistė. Tarpukariu, protarpiais viešėdamas Lietuvoje, dailininkas nutapė apie 40 žymių Lietuvos žmonių, tarp kurių – jo draugo Juozo Vaičkaus, pirmosios lietuvių teatro studijos (1916) įkūrėjo ir Valstybės teatro režisieriaus, portretų (Vilma Gradinskaitė).
Režisieriaus Juozo Vaičkaus portretas – vienas įspūdingiausių ir psichologiškai stipriausių Neemijos Arbit Blato Paryžiaus laikotarpio (1925–1932) darbų. Vaičkus – teatro žmogus, viena ryškiausių Lietuvos teatro figūrų, prieškariu formavusių šalies kultūrinį veidą. 1931 m. grįžęs iš JAV, Kaune jis įsteigė privačią vaidybos studiją, kurioje teatro ir kino paslapčių mokėsi apie 100 mokinių. Paveiksle tiksliai perteikta režisieriui būdinga autoritetinga, bet kartu šiek tiek pavargusi, kūrybinio darbo paženklinta laikysena. Tapytojas susitelkė į psichologinį portretą. Veide jaučiama intelektinė įtampa, gilus susimąstymas ir gyvenimiška patirtis. Dominuojančios tamsios, prislopintos spalvos kuria kamerinę, rimtą ir beveik teatrališką atmosferą, lyg režisierius būtų teatro salės tamsoje ir stebėtų vyksmą scenoje. Paveikslas žavi monumentaliu paprastumu, jame nėra detalių, atitraukiančių dėmesį nuo įspūdingo veido. Šis kūrinys turi didelę meninę ir kultūrinę vertę. Tai vienas geriausių pavyzdžių, liudijančių, kaip litvakiškoji tradicija ir Paryžiaus ekspresionizmas prieškario Lietuvoje prasmingai jungėsi su tautine kultūra. Arbit Blatas visą gyvenimą palaikė ryšius su gimtuoju kraštu, gyvenimo saulėlydyje Lietuvos muziejams padovanojo daug savo kūrinių.
Šaltinis: Meno albumas „Lemties klajūnai“, sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, Vilnius: Ellex Valiunas, 2026 m.
Parodos: dr. Jauniaus Gumbio dailės kolekcijos paroda „Susitikimai“, 2015 m. liepos 3 – rugsėjo 6 d., Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas.
Publikuota: „Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI amžiai“. Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008. Kat. Nr. III, 74, P. 109; XX a. Lietuvių dailės istorija 1900-1940. II t. Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų akademija Istorijos institutas, 1983. Nr. 75, P. 129; "Kolekcija. Lietuvos kolekcininkų asociacijos žurnalas". Vilnius, Nr. 3, 1996, P. 15; "Juozas Vaičkus - lietuviško teatro ir kino spiritus movens", Aušra Martišiūtė - Linartienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022, P. 239; "Litvakų dailės sakos", sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, Vilnius: Ellex Valiunas, 2023, P. 174; 15-asis meno albumas „Migruojantys menininkai", Katalogas, sudarytoja ir tekstų autorė Dr. Laura Petrauskaitė, Vilnius: Ellex Valiunas, 2025; Meno albumas „Lemties klajūnai“, sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, Vilnius: Ellex Valiunas, 2026 m; Meno albumo „Lemties klajūnai“ katalogas, sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, Vilnius: Ellex Valiunas, 2026 m.
Nuotraukose: Arbit Blato laiškas E. Armoškai.