Lietuvos Menas

Dovydas prieš karalių Saulių

Autorius: Smuglevičius Pranciškus, 1745 - 1807

Sukūrimo metai: XVIII a. pab. - XIX pr.

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 64x52 cm.

Karalius Dovydas – Izraelio ir Judėjos karalius. Gimęs ūkininko Jesės šeimoje Betliejuje, nuo vaikystės ganęs tėvo avių bandą, dar vaikas buvęs pranašo Samuelio palaimintas kaip būsimasis karalius. Būdamas jaunuoliu patekęs į karaliaus Sauliaus dvarą, kad grodamas arfa linksmintų karalių, kenčiantį nuo melancholijos. Kilus karui su filistinais susikovęs su priešų milžinu Galijotu ir jį nugalėjęs. Karalius Saulius jį paskyręs karo vadu. Netrukus tapęs karaliumi. Jam karaliaujant Jeruzalė tapusi Izraelio valstybės sostine, į kurią jis perkėlęs Sandoros skrynią.

Į saulėtekį mūsų yra kraštas, Žeme Šventa, Palestina ir Žydų žeme, vadinamas. Tame krašte ne per toli nuo Jeruzolimos buvo senovėj ir šiandien tebėra miestelis, vadinamas Betliejus, kuriame gyveno garsingas vyras Jesė ir turėjo aštuonis sūnus. Tarp tų visų mažasis pagrandinis vadinos Dovydu. Vaikelį tą visi vadino labai dailiu, nes buvo mažo augumo, plaukų rausvų garbanotų, akių rudų, nosies nedidžios, veido tačiau tamsaus. Dievobaimingai auginamas visuose dalykuose klausė tėvo savo ir ganė didį būrį jo avių. /.../

Tuo tarpu Saulių karalių kaži kokia liga paniurystės apniko; nusimanydamas nebkaraliausiąs negalėjo kailyj tverti ir vertė audras. Rūpinos, verkė, apmaudavo, žudė namiškius ir pats save. Tai regėdami daktarai anos gadynės patarė, kad priskirtų žmogų, sugebantį guviai griežti, ir sakė tokiu esant Dovydą, Jesės sūnų. Karalius tuojau jį parvežinęs liepė skambinti arfą. Dovydui pakabiai ir maloniai skambinant, Saulius pradėjo vypsoti, rados linksmesnis, pamylėjo kanklininką ir patalpino jį savo rūmuose. [Motiejus Valančius, „Gyvenimas šv. Dovydo, karaliaus žydų ir pranašo“, Raštai 4, 2011, p. 11–25]

Šaltinis: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 22.

XVIII a. vid. kilęs lig šiol nematytas visuotinis susidomėjimas antikine kultūra, senųjų paminklų kasinėjimas ir jų metu atliktas artefaktų piešiniais pakoregavo vaizduojamojo meno temų spektrą. Religinės kompozicijos ir toliau liko svarbios, bet pasaulietinėje dailėje į pirmą vietą iškilo alegorinės, perkeltine prasme suvokiamos antikinės istorinės ir mitologinės kompozicijos. Susidomėjimas antikine ir Artimųjų Rytų civilizacijų kultūra buvo palankus jų kontekste atsidūrusiai žydų tautos istorijai. Ją atspindintys Senojo Testamento pasakojimai dailėje buvo vaizduojami remiantis panašiais estetiniais principais, kaip atkuriant antikinės Graikijos ar Romos istorijos epizodus. Bibliniai pranašai ir karaliai būdavo vaizduojami lyg antikos dievai ir herojai, apvelkami romėniškais arba vėlesnių epochų drabužiais. Pranciškaus Smuglevičiaus paveiksle nutapytas Europos dailėje ne kartą vaizduotas Senojo Testamento epizodas, kuriame pasakojama, kad avis Betliejuje ganęs jaunasis Dovydas, būsimasis Judėjos ir Izraelio karalius (1010-970 m. pr. Kr. ), pakviestas į karaliaus Sauliaus rūmus groti lyra ir linksminti piktosios dvasios apsėsto valdovo, pelnė jo palankumą: " Kada tik pikta dvasia iš Dievo apimdavo Saulių, Dovydas imdavo į rankas yrą ir grodavo. Sauliui būdavo lengviau ir imdavo geriau jaustis, o piktoji dvasia nuo jo atsitraukdavo" (i Sam 16, 23). Kompozicijoje aiškiai akcentuota ieties vertikalė žiūrovui primena vėliau pasireiškusį karaliaus nedėkingumą - po pergalės prieš filistinų galiūna Galijotą ir kitų sėkmingų mūšių, pavydėdamas Dovydui kario šlovės, Saulius, apimtas pykčio, sviedė į jį ietį.

Šaltinis: Meno albumas „Ne vien Dangus“; sudarytoja Dalia Vasiliunienė, tekstų autorės Dalia Vasiliunienė ir Skaidrė Urbonienė. Vilnius, VALIUNAS ELLEX, 2016. P. 252.

Paveiksle vaizduojamas Šv. Rašto Pirmosios Samuelio knygos pasakojimas apie Dovydo tarnystę karaliaus Sauliaus dvare. Pasak jo, avis ganęs Dovydas buvo pakviestas į karaliaus Sauliaus rūmus groti lyra ir linksminti piktosios dvasios apėsto valdovo. "Kai tik pikta dvasia iš Dievo apimdavo Saulių, Dovydas imdavo į rankas lyrą ir grodavo. Sauliui būdavo lengviau, ir jis imdavo geriau jaustis, o piktoji dvasia nuo jo atsitraukdavo." (1 Sam 16, 23). Piktosios dvasios tąsomą karalių Saulių P. Smuglevičius pavaizdavo sėdintį soste, apsuptą sunerimusių dvariškių. Priešais sostą stovi jaunas ir gražus Dovydas. Jis vilki paprastą piemens apdarą ir ramiai groja arfa. Sauliaus ir Dovydo priešpriešą susitiprina ietis, laikoma vieno iš karaliaus tarnų. Jis primena, kad po pergalės prieš filistinų galiūną Galijotą ir kitų sėkmingų mūšių Saulius ėmė pavydėti Dovydui ir kartą, užvaldytas piktosios dvasios, sviedė į jį ietį. Šią kompoziciją P. Smuglevičius nutapė grizailės technika, imituojančia skulptūrinį reljefą. Dekoratyvinei tapybai būdinga technika leidžia spėti, kad kūrinys buvo skirtas nežinomo pastato interjero dekorui.

Šaltinis: „Po Italijos saule. XVIII–XX a. I pusės Lietuvos dailininkai Italijoje" Albumas, II dalis, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 2019, P. 15.

Parodos: „Po Italijos saule. XVIII–XX a. I pusės Lietuvos dailininkų kūryba“, 2017 m. gruodžio 1 d. - 2018 m. rugpjūčio 26 d., Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus paveikslų galerija.

Publikuota: "Jauniaus Gumbio Lietuvos dailės kolekcija". Muziejus ir kolekcininkas - 6. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, P. 23; Meno albumas „Ne vien Dangus“; sudarytoja Dalia Vasiliunienė, tekstų autorės Dalia Vasiliunienė ir Skaidrė Urbonienė. Vilnius, VALIUNAS ELLEX, 2016. P. 252., Kat. P. 360 Nr. 2; "RES PUBLICA" Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno kolekcija . Sud. R. Janonienė. Vilnius, 2018, P. 16, Kat. Nr. 89, P. 228; „Po Italijos saule. XVIII–XX a. I pusės Lietuvos dailininkai Italijoje" Istorinė apžvalga, Katalogas, I dalis, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 2019, P. 338. Kat. 408; „Po Italijos saule. XVIII–XX a. I pusės Lietuvos dailininkai Italijoje" Albumas, II dalis, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 2019, P. 14, Kat. 408.

Nuotraukose: paveikslo nugarinėje pusėje esanti eksperto išvada apie autorystę (pasirašė menotyrininkas Przemysław Michałowski, 1949 m. vasario 11 d., Poznanė); ekspozicija parodoje „Po Italijos saule. XVIII–XX a. I pusės Lietuvos dailininkų kūryba“, 2017 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 26 d., Lietuvos dailės muziejuje, Vilniaus paveikslų galerijoje.