Autorius: Smuglevičius Feliksas, 1824 - 1863
Sukūrimo metai, vieta: 1849 m., Biržai.
Kūrimo technika: drobė, aliejus.
Matmenys: 63x50,5 cm.
Feliksas Antanas Smuglevičius (1824 – po 1863) ne pats garsiausias ir ne ypač produktyvus dailininkų Smuglevičių dinastijos atstovas tapė daugiausia peizažus ir portretus. Jo veikla nesiribojo tapyba. Smuglevičius dalyvavo žemaičių kultūriniame sąjūdyje, palaikė ryšius su Simonu Daukantu, Mikalojumi Akelaičiu ir kt. lietuvybės gaivintojais. XIX a. 6-ajame deš. buvo įsitraukęs į brolio Pranciškaus vadovaujamo kultūros būrelio veiklą Kuršo gubernijoje. Dvarininkės Emilijos Banevičienės iš Herbstų giminės portretą nutapė 1849 m. lapkritį parvykęs į gimtuosius Biržus iš Peterburgo. Tenykštėje dailės akademijoje studijavo nuo 1847 m.; studijas baigė 1852-aisiais. Informacija apie portreto sukūrimo laiką ir vietą (taip pat ir portretuojamosios mirties data – 1855 m. rugsėjo 29 d. – bei palaidojimo vieta – Biržų katalikų kapinės) nurodyti paveikslo nugarinėje pusėje esančiame įraše. Toks tikslumas Lietuvos dailėje – tikra retenybė.
Šaltinis: Meno albumas "Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje", sud. G. Jankevičiūtė; Vilnius: LAWIN, 2012, P. 32.
Feliksas Antanas Smuglevičius buvo garsiojo Vilniaus meno mokyklos profesoriaus Pranciškaus Smuglevičiaus giminaitis – jo brolio Pilypo anūkas. F. A. Smuglevičiaus tėvas Juozapas buvo taip pat dailininkas, dirbęs piešimo mokytoju keliose apskričių mokyklose. Žinoma, kad F. A. Smuglevičius mokėsi Kauno pavieto bajorų mokykloje, XIX a. viduryje studijavo tapybą Peterburgo dailės akademijoje, tačiau apie tolesnį jo gyvenimą turime labai mažai duomenų. Profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus tyrimai atskleidė, kad 1855–1859 m. dailininkas buvo prisijungęs prie inteligentų lituanistinio būrelio, veikusio Svirlaukyje (Kuršo gubernijoje), daktaro Petro Smuglevičiaus (tapytojo brolio) nuomojamame dvarelyje, bendravo su Simonu Daukantu, Mikalojumi Akelaičiu. Čia publikuojamas portretas įdomus ne tik kaip retas F. A. Smuglevičiaus portretinės tapybos pavyzdys, bet ir papildo dailininko biografijos žinias. Kaip liudija įrašas nugarinėje paveikslo pusėje, jis nutapytas 1849 m. rudenį Biržuose. Kadangi yra žinomas F. A. Smuglevičiaus XIX a. viduryje tapytas peizažas su Biržų pilies griuvėsiais, galima spręsti, kad dailininkas palaikė glaudžius ryšius su tuometiniu Biržų savininku Jonu Tiškevičiumi. Dar viena itin įdomi aplinkybė, kad portrete pavaizduota kito dailininko, Vilniaus meno mokyklos auklėtinio, Jono Banevičiaus (1803–1881) pirmoji žmona. J. Banevičius, taip pat daug metų artimai bendravęs su Tiškevičiais, keletą metų gyveno Biržuose, dirbo dvaro ūkvedžiu. Emilija Banevičienė čia ir mirė 1855 m. Portrete įamžinta švelni, kuklia juoda suknia vilkinti ir jaukiai šaliu apsisiautusi moteris. Atviras, tiesus žvilgsnis ir santūri laikysena išduoda jos orumą ir ramybę.
Šaltinis: "RES PUBLICA" Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno kolekcija . Sud. R. Janonienė. Vilnius, 2018, P. 124.
Parodos: LAWIN Vilniaus biuro 20-mečio paroda „Ne vien grožis. Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 d. – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda „Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI amžiai“, 2008 m. liepos 3 d. – rugpjūčio 31 d., Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.