Autorius: Vaitys Jonas, 1903 - 1963
Sukūrimo metai: 1941 m.
Kūrimo technika: drobė, aliejus.
Matmenys: 72,5x99 cm.
Signatūra: J Vaitys 41 (paveikslo apačioje dešinėje pusėje).
Tarpukariu J. Vaičio kūrybą ypač paveikė ekspresionizmas (tai atspindi ir motyvai, ir plastinė kalba). Po 1940 m. jo tapyboje stipriau pasireiškė į pavėlavęs impresionizmas, susipynęs su kitomis meno kryptimis: postimpresionizmu, ekspresionizmu ir vadinamuoju dekoratyviu sintetiniu realizmu. Karo metais J. Vaitys daug bendravo su V. Kairiūkščiu ir A. Galdiku, kurie palaikė jo meninę dvasią. Peizažai išliko spalvingi, emocionalūs, menininkas tapė laisvai, siekė kolorito darnos sujungdamas smulkiais virpančiais potėpiais nutapytus medžius, pievas į meninę visumą, kuri išreiškė lietuviškos gamtos įspūdžius. Jam geriau pavykdavo mažesni, etiudinio tipo paveikslai. Dailininką domino dinamiškos gamtos būsenos, kai žiemą keičia pavasaris, vasarą – ruduo ir panašiai, arba pereinamasis gamtos būvis (prieš audrą, lietų). J. Vaitys itin mėgo vaizduoti rudens gamtos nuotaikas: nuo auksinio lapijos grožio, kai medžiai pasipuošia spalvingais apdarais, iki paskutinių šiltų saulės spindulių vėlyvą rudenį.
Publikuota: „Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI amžiai“. Edmundo Armoškos dailės kolekcijos paroda. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008, Kat. Nr. III, 145, P. 130; Meno albumas „Peizažo erdvė“ (II tomas). Sud. N. Tumėnienė. Vilnius, LAWIN, 2013, P. 275.