Melsvoji eglė

Autorius: Ruščicas Ferdinandas, 1870 - 1936

Sukūrimo metai: 1893 m. 

Kūrimo technika: drobė, aliejus.

Matmenys: 36 x 30,5 cm.

Nedidelis peizažas, vaizduojantis eglę kaimo sodybos pakraštyje, sukurtas Ferdinando Ruščico studijų Peterburgo dailės akademijoje metu (čia jis 1892 – 1897 studijavo vadovaujamas garsių rusų peizažo tapytojų I. Šiškino ir A. Kuindžio. Eglės studija nutapyta vasarą viešint gimtinėje, Bogdanovo dvare. Tai kruopštus plenerinių natūros studijų darbas, įamžinęs konkretų sodybos kampelį – už eglės matyti medžiais apaugęs šiaudais dengtas medinis kluonas, kiek atokiau auga beržas, abipus eglės tęsiasi dvi pakrypusių medinių tvorų eilės (šios tvoros fragmentų matyti ir kai kuriuose kituose Ruščico Bogdanove tapytuose etiuduose). Visuose kraštovaizdžio elementuose sugebėta perteikti jų nepretenzingą paprastumą, o kartu atskleistas debesuoto dangaus fone ryškėjančio tamsaus ažūrinio eglės silueto grožis. Paveiksle nėra smulkmeniškumo, tapyta tiksliais, sodriais, formą modeliuojančiais potėpiais. Švelniai į paveikslo gilumą žvilgsnį vedančiomis tvoros linijomis, labiau apibendrintomis antrojo plano formomis sukuriamas erdvės įspūdis, o subalansuota, stabilia centrine kompozicija ir įvairių tonų žalios spalvos ir pilkai melsvo dangaus derme perteikiama ramios vasaros dienos nuotaika.  Kūrinys buvo F. Ruščico šeimos rinkiniuose, publikuotas 1964 m. Varšuvoje vykusios dailininko parodos kataloge. (aut. Rūta Janonienė).

<...> Nenuostabu, kad fotografiją XIX a. pab. neretai naudodavo dailės pratybose kaip tinkamiausią modelį, nes jai buvo priskiriamos gamtos funkcijos. Tačiau Šiškino taikomų darbo metodų įtaka tuo neapsiribojo. Mulevičiūtė rašo, kad tai turėjo lemiamos reikšmės Ruszczyco meninės regos formavimuisi, o studijų metais dėl fotografijos atsiradęs polinkis į monochromiškumą tapo nuolatiniu regis bruožu: [D]aug Ruščico drobių paremtos vieno pigmento gradacijomiis arba dvinare kolorito gama. Tačiau spalvinį asketizmą kompensavo dailininko jautrumas atspalviams, o ypač - tonams ir pustoniams, kurie jo paveiksluose, nelyginant anuometinėse nespalvotose nuotraukose, atstoja spalvas. Fotografijos įgudinta akimi nustatydamas tikslius toninius santykius, tapytojas sugebėjo sukurti efektingą erdviškumo iliuziją. (aut. Jolita Mulevičiūtė, "Besotis žvilgsnis", p. 108)

Šaltinis: Algė Andriulytė "Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis Sum", Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, P. 45.

Publikuota: Ferdynand Ruszczyc 1870-1936 Katalog. [red. J. Ruszczycowna], Museum Narodowe w Warszawie 1964, s. 41, nr. kat. I/1 [wlasnosc rodziny artysty]; Algė Andriulytė "Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis Sum", Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, P. 45.